Panevėžyje darbdaviais apsimetę sukčiautojai netenka laisvės

Norinčius rasti darbą užsienyje nuolat apgaudinėja darbdaviais apsimetę asmenys, kurie už pažadus tarpininkauti suteikiant darbą ir būstą iš žmonių išvilioja paskutinius pinigus, tačiau anksčiau ar vėliau tokie sukčiautojai neišvengia bausmių – prokurorė Aurelija Gališanskytė, palaikiusi valstybinį kaltinimą nagrinėjant teisme tris su darbo paieškomis susijusias nusikaltimų nuosavybei baudžiamąsias bylas, prašė kaltininkus nubausti laisvės atėmimu.

„Tokio pobūdžio nusikaltimus vykdantys asmenys iš tiesų disponuoja informacija apie veikiančias užsienyje bendroves, taip pat jie, norėdami įtikinti, kad tikrai atlieka tarpininko funkcijas, prisistato įdarbinimo paslaugas teikiančios bendrovės atstovais ir pasiūlo sudaryti fiktyvias sutartis. Įstatymai už tokius nusikaltimus sukčiautojams numato laisvės atėmimą, jie privalo atlyginti nuostolius nukentėjusiesiems“,- teigia valstybinį kaltinimą nagrinėjant šias nusikaltimų nuosavybei baudžiamąsias bylas teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė.

Už darbo ieškojusių žmonių apgaudinėjimą Panevėžio rajono 25 metų gyventojas J.J. pernai buvo teisiamas net tris kartus – vieną kartą jam paskirta trejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu už tą patį anksčiau paskirta bausme, kitą kartą – vienerių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteista atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Internetiniame tinklapyje paskelbęs, kad siūlo paslaugas darbo ieškantiems žmonėms, vienam jų J.J. pasiūlė vykti į Norvegiją. Buvo sudaryta fiktyvi tarpininkavimo sutartis, už paslaugas, kurių nė neketino teikti, paimtas 600 litų avansas.

Dar du darbo ieškotojus sukčiavimu kaltintas J.J., prisistatęs vienos bendrovės atstovu ir svetima pavarde, taip pat apgavo pažadėdamas rasti darbą žuvies fabrike Norvegijoje. Sudarė fiktyvią sutartį, paprašė pervesti į sąskaitą po 600 litų. Po to teko mokėti dar už sutarties vertimą į norvegų kalbą, pirkti bilietus keltui ir nusivilti, kai užsienyje su darbo pasiūlymu atvykėlių niekas nelaukė. Tariamas darbdavys telefonu irgi neatsiliepė.

Kitoje byloje sukčiavimu kaltintas 24 metų E.G., už pažadus surasti darbą užsienyje paėmęs pinigus ir apgavęs, neteko laisvės vieneriems metams 3 mėnesiams, jam priteista atlyginti nuostolius dviem nukentėjusiesiems.

Pernai metų pradžioje E.G. dviem vyrams pažadėjo statybininko–apdailininko darbą Jungtinėje Karalystėje ir paliepė pinigus už apgyvendinimą pervesti į nurodytą sąskaitą. Nukentėjusieji pervedė 1200 litų, tačiau pažadėto darbo nesulaukė.

Dar du vyrai, turėję viltį gauti darbą ir būstą užsienyje, už viltingus pažadus pervedė 500 litų. Apgavystė atsiskleidė persikėlus keltu į Angliją, nes nė vienas tariamo darbdavio draugų telefonu neatsiliepė, atvykėlius vėliau priglaudė susirasti pažįstami.

Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų arba iki aštuonerių metų.

kriminalai.com

šaltinis: Panevėžio apygardos prokuratūros  info.

Posted Under
Be kategorijos