Šiuo metu VSAT, užtikrindama Šengeno išorės sienų apsaugą ir vykdydama kitas savo funkcijas, naudoja šiuolaikišką ginkluotę. Siūlome susipažinti, kokius ginklus pasieniečiai turėjo tarpukario Lietuvoje.
1924 m. Pasienio policija, iš kariuomenės perimdama Lietuvos valstybės sienos apsaugą, perėmė ir visas sienos apsaugai reikalingas technines priemones.
Iš kariuomenės buvo perimti vokiečių ir rusų kariuomenėje naudoti šautuvai, rusų sunkieji ir vokiečių lengvieji kulkosvaidžiai. Visi šie ginklai naudoti ir Pirmojo pasaulinio karo metais bei kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Jie buvo susidėvėję ir ne kartą remontuoti. Didelį rūpestį kėlė tai, kad jiems tiko ir ne visi šaudmenys.
Iš kariuomenės perimti ir Pasienio policijos valdininkų ginkluotei skirti pistoletai bei revolveriai buvo įvairiausių tipų, sistemų ir techninių parametrų, be to, neužteko šovinių – kai kada net visai apkabai užtaisyti.
Piliečių apsaugos departamentas dėjo visas pastangas, kad ginkluotės trūkumai būtų pašalinti, ypač, kad nebūtų ginkluotės įvairovės.
Pirmiausia 1928 m. iš apyvartos buvo visai išimti rusų pėstininkų šautuvai. Prie administracijos linijos:
1) visi pasienio policijos tarnautojai apginkluoti angliškais šautuvais ir 200 vnt. šovinių kiekvienam šautuvui;
2) visi pasienio policijos valdininkai – 7,65 mm revolveriais „Mauser“ ir 25 vnt. šovinių kiekvienam pistoletui.
Prie sienos su Latvija pasienio policijos sargybiniai buvo ginkluoti 1898 m. vokiškais šautuvais.
1931 m. gegužę–rugsėjį buvo atlikta Pasienio policijos turėto turto – ginklų, šarvuotės – apyskaita. Suskaičiuota, kad tuo metu pasieniečiai turėjo: 11 vokiškų lengvųjų kulkosvaidžių, 11 sunkiųjų rusiškų kulkosvaidžių, 1 229 vnt. 1898 metų vokiškų šautuvų, 715 vnt. 1914 metų angliškų šautuvų, 154 vnt. 7,65 mm automatinių pistoletų „Mauser“, 311 vnt. „Parabellum“ pistoletų, 85 vnt. kitų sistemų pistoletų, 204 rankines granatas, 137 tūkst. vokiškų kovos šovinių, 179 tūkst. angliškų kovos šovinių, 28 kardus.
Apyskaitos išvadose nurodyta, kad turimos ginkluotės nepakanka. Ypač daug trūko vokiškų šautuvų (net 88) ir jų šovinių (391 tūkst.). Vietoje sunkiųjų kulkosvaidžių buvo išduoti vokiški lengvieji kulkosvaidžiai.
Nuo 1931 m. buvo kiek pakeistas apginklavimas: prie administracijos linijos Pasienio policija liko apginkluota vokiškais šautuvais, prie sienos su Vokietija ir Latvija – angliškais šautuvais.
Vidaus reikalų ministerijai įsteigus sporto klubą, Pasienio policijos tarnautojai su didele nuolaida galėjo įsigyti automatinius pistoletus. Ypač daug tokių ginklų įsigyta leidus jais naudotis tarnyboje. Nors tikslios statistikos nebuvo, bet skaičiuota, kad apie trečdalis visų Pasienio policijos tarnautojų galėjo turėti nuosavus ginklus.
Antai 1940 m. liepos 1 d. iš Pasienio policijos baro VI rajono 27 tarnautojų vienuolika turėjo nuosavus ginklus.
1940 m. kainomis automatinis pistoletas kainavo ne mažiau kaip 160 Lt, šovinys – 25 ct (kainos be nuolaidos).
Pasienio policijos sargybinis (nuo 1935 m. – policininkas) buvo ginkluotas šautuvu su durtuvu. Iki 1928 m. šautuvo diržas buvo brezentinis, vėliau – odinis.
Barų viršininkai ir II eilės rajonų viršininkai buvo apginkluoti automatiniais pistoletais „Mauser“, „Parabellum“ ir „Retolaza“. Automatiniams pistoletams buvo išduodamas rudos spalvos odinis dėklas.
Jeigu pasienio policininkas vykdavo raitas, kartu su uniforma jam būdavo skiriami pentinai prie batų ir kardas.
Išlaidos, kurias skirdavo Pasienio policijos ginkluotei valstybė iš biudžeto, nebuvo pastovios: 1937 m. – 187,3 tūkst. Lt, 1938 m. – 93,6 tūkst. Lt, 1939 m. – 65,4 tūkst. Lt. 1940 m. pasieniečių ginkluotei buvo suplanuota skirti 132,5 tūkst. Lt.
kriminalai.com
šaltinis: VSAT info. (Parengta pagal monografiją „Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija“)