Šmalenbergo virusas nustatytas jau septyniose Europos šalyse

Europos avių ir ožkų ūkiuose plintantis Šmalenbergo virusas kelia susirūpinimą veterinarijos specialistams. Europos Komisija reguliariai atnaujina duomenis apie viruso pasireiškimą, yra parengtas šios ligos stebėsenos planas. Pirmieji susirgimų atvejai praėjusiais metais buvo užregistruoti Vokietijoje ir Olandijoje, šiuo metu jau nustatyti Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir Liuksemburge. Kol kas Europoje užregistruota apie tūkstantis Šmalenbergo viruso atvejų, kai atrajotojų populiacija Europos Sąjungoje viršija 85 milijonus gyvulių.

Šmalenbergo virusas pavadintas Vokietijos miesto, kuriame pirmą kartą buvo nustatytas, vardu. Virusą atrado mokslininkai, tirdami atrajotojų susirgimų bei apsigimimų priežastis. Šmalenbergo virusas buvo nustatytas tiriant veršelių, ėriukų ir ožiukų apsigimusius vaisius, nugaišusius ir ne laiku gimusius jauniklius. Veršeliams, ožiukams, dažniau ėriukams buvo nustatytos raumenų ir skeletų ydos bei deformacijos, kreivi kaklai, žandikaulių sutrumpėjimai, galvos smegenų vandenė ir kiti galvos smegenų apsigimimai.

Suaugę gyvūnai gali visai neturėti ligos klinikinių požymių arba šie požymiai nesiskiria nuo būdingų kitoms ligoms. Gyvūnai karščiuoja, neėda, sumažėja jų pieningumas. Virusinė infekcija avims, ožkoms, karvėms sukelia persileidimus. Nustatyta, kad Šmalenbergo viruso laikas, per kurį jis cirkuliuoja užkrėsto gyvūno kraujyje, yra trumpas. Jie gali pasveikti per savaitę, klinikiniai požymiai dingsta po keleto dienų. Pavojingus virusus platina uodiniai dvisparniai (Culicoides) ir uodai (Culicidae).

Remiantis mokslininkų išvadomis, šis virusas žmogaus sveikatai nepavojingas. Nėra duomenų, kad ūkininkai ar veterinarijos gydytojai, turėję glaudžių kontaktų su sergančiais gyvūnais, būtų nuo jų užsikrėtę. Tyrimai parodė, kad šis virusas neplinta per gyvūninius produktus (mėsą, pieną) ar šalutinius gyvūninius produktus.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo atrajotojų (avių, ožkų ir galvijų) sergamumo šiuo virusu stebėseną Lietuvoje, ypatingas dėmesys skiriamas neišnešiotų jauniklių tyrimams. Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie šio viruso pavojų. Kol kas nesame gavę pranešimų iš valstybinių ar privačių veterinarijos gydytojų ir gyvūnų augintojų apie apsigimimus ar kitus Šmalenbergo virusui būdingus požymius atrajotojų bandose. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs atlikti viruso nustatymo laboratorinius tyrimus“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

kriminalai.com

šaltinis: VMVT info.

Posted Under
Be kategorijos