Pastarieji keletas metų nuspalvinti skausmingomis, kartais graudžiomis, o kartais nuostabą keliančiomis situacijomis, kai telefoninių sukčių aukomis tampa ir jauni, ir seni. Sukčių išradingumas beribis, siekdami įtraukti žmones į pinkles, jie stengiasi pasinaudoti bet kuria nerutiniška situacija. Stebint iš šono, kyla klausimas: kaip nusikaltėliams tai pavyksta?
Psichologiškai analizuojant apgavysčių mechanizmą, pirmas į akis krintantis dalykas yra tai, kad sukčiai stengiasi maksimaliai išnaudoti situacijos netikėtumą. Nelauktas, dažniausiai susijęs su aktualia problema telefoninis skambutis išmuša žmones iš vėžių. Dažniausiai telefonu pranešama žinia, kuri sukelia žmonėms stresą: artimo žmogaus sukelta avarija, padarytas nusižengimas, atsitikęs skausmingas įvykis ir pan. Neurologiniai streso mechanizmai sąlygoja, kad žmogaus dėmesys ir mąstymo bei vertinimo galimybės staiga susiaurėja: visas dėmesys nukreipiamas tik į pavojingą situaciją. Vaiko atveju stresogeninę situaciją dar apsunkina raidos tarpsnio įtakotas abstraktaus mąstymo galimybių ribotumas: vaikas iš principo negali visapusiškai įvertinti situacijos, numatyti toli į priekį einančių pasekmių. Štai šiuos dalykus apgavikai ir stengiasi išnaudoti. Jie nepamiršta, kad didelis ir netikėtas džiaugsmas taip pat sukelia stresą. Būtent todėl pasiseka apgauti žmones, pranešant jiems gerą naujieną: apie laimėjimą loterijoje, santaupų grąžinimą banke ir t.t.
Toliau, kalbėdami su atsiliepusiuoju, sukčiai paprastai stengiasi pasinaudoti psichologiniais žmogaus asmenybės ypatumais: patiklumu, naivumu, polinkiu tikėti informacija, jei ją praneša socialiai reikšmingas žmogus. Skambinantysis dažniausiai kalba oficialiu tonu, kiek viršininkiškai, prisistato labai aiškiai pasakydamas tariamas pareigas ir neaiškiai – vardą ir pavardę. Taip užmezgamas nelygiavertis kontaktas, kai sukčius duoda suprasti visiškai kontroliuojantis situaciją. Pokalbio metu galimi dažni perklausimai, pasitikslinimai, ar atsiliepęs asmuo tinkamai suprato situaciją. Pagrindinis tokios pokalbio eigos tikslas – įteigti tam tikrą informaciją. Šiomis aplinkybėmis galimos manipuliacijos, išnaudojant atsiliepusiojo jausmus. Pavyzdžiui, gali būti klausiama naudojant konstatuojančius teiginius: „Juk Jūs mylite savo sūnų“; „Juk tu myli savo mamą ir nenori, kad jai atsitiktų blogai“; „Juk Jūs norite susigrąžinti indėlį“.
Išgavus teigiamą atsakymą, einama toliau. Dažniausiai nurodomos tam tikros sąlygos, kurias asmuo turi įvykdyti. Sąlygų įvykdymas susiejamas su palankia ir emociškai labai patrauklia įvykių prognoze: bus nutraukta byla, nukentėjęs atsisakys pretenzijų, mama tuoj grįš namo, bus išmokėtas indėlis ir didelės palūkanos ir t.t. Žmogus masinamas įvykdyti keliamas sąlygas, perkeliant atsakomybę ant jo pečių. Duodama suprasti, kad tik nuo paties žmogaus priklauso, kaip pasisuks įvykių eiga. Tačiau čia slypi viena psichologinė gudrybė: visiškai neduodama laiko pagalvoti. Asmuo skubinamas priimti sprendimą tuoj pat. Kartais spaudimas sustiprinamas nurodant konkretų laiko tarpą, per kurį turi būti įvykdytos sąlygos: valanda, dvi valandos, dvidešimt minučių ir pan. Teigiamo sprendimo tikimybę padidina įgimtas žmogaus polinkis visa, kas gera, prisiimti sau, o blogybes priskirti aplinkai. Taigi, geri poelgiai daromi čia ir dabar, kad sumažėtų aplinkybių sukeltas blogis, išnyktų grėsmė.
Tokiu būdu, vienu metu veikiant keletui psichologinių veiksnių – dėl streso sumažėjusiam dėmesingumui, komformizmui, patiklumui, sprendimų priėmimų būdui, psichologinei įtaigai – žmogus įtraukiamas į sukčių pinkles ir atiduoda namuose turimus pinigus ar banke laikomas santaupas. Praėjus kuriam laikui, išblėsus stresui ir atsistačius mąstymo galimybėms, išnykus įtaigos poveikiui, situacija apsvarstoma dar kartą ir suvokiama: aš buvau apgautas. Deja, šis suvokimas visada būna pavėluotas.
kriminalai.com
šaltinis: Šiaulių apskr. VPK info.