Prieš 80 metų pasienio policininkai sudarė 40 proc. visos Lietuvos policijos

policija pasienioPrieš 80 metų, 1932 m. sausį, buvo atliktas pirmasis Pasienio policijos pareigūnų ir tarnautojų surašymas. Tai suteikė daug įdomios statistinės bei istorinės informacijos, be to, visuotinio surašymo duomenys buvo naudingi planuojant bei kontroliuojant tarnybos veiklą.

Tuo metu Pasienio policijoje tarnavo 1 632 tarnautojai: 95 valdininkai ir 1 537 sargybiniai. Dauguma pasieniečių tarnavo pasienio ruožuose esančiuose miesteliuose ir kaimuose (94,7 proc.) ir tik maža dalis – miestuose (5,3 proc.).

Pasienio policijos tarnautojai (be Klaipėdos krašto Pasienio policijos) sudarė apie 40 proc. visų tuometinės Lietuvos policijos tarnautojų (Viešosios, Kriminalinės, Geležinkelių, Vandens).

Daugiausia pasienio policininkų tarnavo 1931 m. (1 688), mažiausiai – 1927 ir 1933 m. (1 570). Didžiausią dalį visoje policijoje pasienio policininkai sudarė 1927 m. – 47,3 proc. visų policijos tarnautojų.

Daugiausia Pasienio policijos tarnautojų buvo gimusių Lietuvos teritorijoje (81,3 proc.), lenkų okupuotoje Lietuvoje – 14,3 proc., kitose šalyse – 4,3 proc. Pagal apskritis daugiausia buvo gimusių Seinų (142), Ukmergės (139), Utenos (132) ir Alytaus (130) apskrityse, o štai Klaipėdos – tik 3, Šilutės – tik 1 ir nė vieno iš Pagėgių apskrities. Tai rodo, kad į Pasienio policiją daugiausia eidavo vyrai, kurie gyveno prie administracijos linijos.

Mažiausiai Pasienio policijoje tarnavo pasieniečių iš Klaipėdos krašto (Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių). Taip buvo todėl, kad Klaipėdos krašto vyrai, pagal Klaipėdos krašto konvenciją, iki 1930 m. sausio 1 d. buvo atleisti nuo karinės tarnybos. Taigi vyrai, pagal visus kriterijus tinkami tarnybai pasienyje, tačiau netarnavę kariuomenėje, į Pasienio policiją nebuvo priimami.

Pasienio policininkų, gimusių kitose valstybėse, buvo 70, iš jų Latvijoje – 35, Rusijoje – 16, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 13, Vokietijoje – 3, Anglijoje – 3.

Piliečių apsaugos departamentas, skirdamas asmenis į tarnybą Pasienio policijoje, stebėjo, kad tarnybos vieta nesutaptų su gimimo vieta, nes praktika parodė, kad kai tokios tvarkos nesilaikoma, tarnybai daroma neigiama įtaka.

1932 m. surašymas parodė, kad Pasienio policijos tarnautojų, kurių tarnybos ir gimimo valsčius sutampa, buvo 4,5 proc., o tų, kurių tarnybos vieta sutampa su apskričių, kuriose gimė, ribomis, yra 46,3 proc. Taigi 50,8 proc. Pasienio policijos tarnautojų tarnavo savo gimtosiose apskrityse.

1926 m. sausio 1 d. jau buvo surinktos žinios apie Pasienio policijos tarnautojų amžių, todėl buvo proga palyginti, kokie pasikeitimai įvyko per tuos 6 metus iki 1932-ųjų surašymo. Pasirodė, kad jei 1926 m. daugiausia pasieniečių buvo 23–30 metų (83,8 proc.), tai 1932 m. didžioji dalis tarnautojų buvo vyresni – 30–40 metų (56,2 proc.).

1932 m. Pasienio policijoje tarnavo 6 tautybių pasieniečiai. Absoliučią daugumą sudarė lietuviai. Įdomu tai, kad visoje to meto Lietuvos policijoje netarnavo nė vienas lenkas ir žydas.

Štai kaip pasienio policijos ir visos policijos tarnautojai buvo pasiskirstę pagal tautybę:

tautybės policija

Tarpukario Lietuvos visuomenėje nemažas dėmesys buvo kreipiamas į tikybą ir dalyvavimą tikybos apeigose. Pasieniečių pasiskirstymas pagal tikybą buvo panašus kaip ir visų policininkų, tik pasienio tarnyboje buvo daugiau katalikų ir mažiau liuteronų.

Štai taip pasienio policijos ir visos policijos tarnautojai buvo pasiskirstę pagal tikybą:

tikyba policija

Analizuojant 1932 m. surašymo duomenis atkreiptas dėmesys į tai, kad Pasienio policijoje buvo didesnis procentas vedusių tarnautojų negu kitų rūšių policijoje, be to, vedusių pasieniečių procentas ir toliau didėjo. Nuo 1932 m. sausio iki 1933 m. lapkričio vedusių Pasienio policijos tarnautojų padaugėjo 4,9 proc.

Didelis procentas vedusiųjų Pasienio policijoje aiškinamas sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasienio teritorijose. Pasieniečiai, sunkiai gaudami išsinuomoti butus, negalėdami nuvykti toliau nuo pasienio nusipirkti pigesnio maisto, kuris tarnybos vietoje buvo labai brangus, stengėsi palengvinti savo gyvenimą vedybomis su vietinėmis gyventojomis. Pavyzdžiui, net 75,5 proc. Zarasų baro pasieniečių žmonų buvo kilę iš Zarasų apskrities. Iš jų net 41,2 proc. buvo pasienio gyventojos. Panaši padėtis susiklostė ir kituose Pasienio policijos baruose.

VSAT: Parengta pagal monografiją „Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija“

kriminalai.com