Prienų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, gavę pranešimą iš privataus veterinarijos gydytojo apie kiaulės skerdienoje nustatytas trichineles, patikrino ūkininko sodybą.
Rūdupio kaimo gyventojas namų sąlygomis praėjusį sekmadienį paskerdė kiaulę, kurią nusipirko iš kitame to paties rajono kaime gyvenančio ūkininko. Patikrinimo metu rasti 200 kg skerdienos, iš jos pagamintų pusgaminių ir subproduktų. Mėginį trichineliozei nustatyti ūkininkas pristatė veterinarijos gydytojui tik praėjus dviem dienom po paskerdimo. Nesulaukę tyrimo išvadų, keturi šios šeimos nariai jau buvo valgę iš užkrėstos mėsos keptus ir patroškintus kotletus.
Ūkiui, iš kurio buvo pirkta trichinelėmis užsikrėtusi kiaulė, surašytas Sodybai taikytinų apribojimo priemonių priėmimo aktas, pagal kurį bus taikomos gyvulių pardavimo apribojimo priemonės. Ūkyje auginami gyvuliai bus stebimi ir tikrinami.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, auginantiems ir namų sąlygomis skerdžiantiems kiaules, kad kiekvieną jų paskerstą kiaulę būtina ištirti dėl trichineliozės. Vaišinant draugus ar kaimynus patiekalais, pagamintais iš veterinarijos gydytojų nepatikrintos mėsos, gresia teisinė atsakomybė. Tik gavus veterinarijos gydytojo atsakymą, mėsą galima naudoti maistui. Turgavietėse kiaulieną ar laukinių gyvūnų mėsą reikėtų pirkti tik įsitikinus, kad yra veterinarijos laboratorijos antspaudas.
Kiaulės trichinelioze dažniausiai apsikrečia suėdę sergantį graužiką – pelę ar žiurkę. Žmonės užsikrečia suvalgę mėsos, kurioje yra trichinelių lervų. Todėl labai svarbu ūkiuose naikinti graužikus, kaip potencialius šios ligos platintojus.
Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Visos trichinelių rūšys yra pavojingos žmonių sveikatai. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, kasmet mūsų šalyje trichinelioze apserga kelios dešimtys žmonių, apie 20 % sudaro vaikai iki 15 metų.
Trichineliozė (lot. trichinellosis) – kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos (lot. trichina; gr. trichinos – plaukinis). Žmogui pavojingiausia trichina – Trichinella spiralis. Žmonės trichinelioze užsikrečia valgydami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Užsikrėtus, pirmieji simptomai atsiranda praėjus vienai dienai ir vėliau po infekcijos. Ligos požymiai išryškėja praėjus 2 – 8 savaitėms.
Trichina parazituoja kiaulių, šernų, pelių, žiurkių, ruonių, žmogaus organizme. Trichinos formuojasi nekeisdamos šeimininko, todėl kiekvienas šeimininkas iš pradžių būna galutinis, vėliau – tarpinis. Jų raidai būdingos dvi formos – žarninė ir raumeninė. Suaugusios trichinos gyvena žarnyne, lervos – skersaruožiuose raumenyse. Gyvūnai ar žmogus užsikrečia jomis suvalgęs lervomis užkrėstos mėsos.
Pasaulyje išaiškintos net 8 trichinų rūšys: T. spiralis, T. pseudospiralis, T. papuae, T. nativa, T. britovi, T. nelsoni, T. zimbabviensis, T. murrelli. Visos trichinų rūšys yra pavojingos žmogui. Dėl skirtingų biologinių savybių jos nevienodai prisitaiko prie įvairių šeimininkų ir aplinkos sąlygų, todėl trichinų rūšys paplitusios tam tikruose geografiniuose regionuose. Europoje yra paplitusios T. spiralis, T. britovi, T. nativa ir T. pseudospiralis. Kitos trichinų rūšys Europoje neaptinkamos, nes joms nėra tinkamo šeimininko ir aplinkos sąlygų. Mėsoje, kuri įvežama iš trečiųjų šalių, gali būti trichinų rūšių, neaptinkamų Europoje.
Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai. T. pseudospiralis gali parazituoti ne tik žinduolių, bet ir paukščių organizme. T. zimbabviensis parazituoja krokodilų organizme.
Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze. Europoje žmonių trichineliozė nustatoma Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų mėsa ir arklių mėsa. Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos ir registravimo tikslumo. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis 2008 metais Lietuvoje trichinelioze sirgo 41 asmuo, o 2009 metų pirmą pusmetį – 8 žmonės.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyrius ir jo Kauno, Panevėžio ir Šiaulių teritoriniai padaliniai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijos bei privatūs veterinarijos gydytojai atlieka trichineliozės tyrimus Lietuvoje. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tiria įtariamus mėginius dėl trichineliozės.
2009 metų pirmą pusmetį Lietuvoje trichinų paplitimas kiaulienoje ir šernienoje buvo mažesnis negu 2007 ir 2008 metų pirmą pusmetį. Tačiau 2007 – 2009 metų pirmą pusmetį trichinų paplitimo kiaulienoje ir šernienoje skirtumai buvo statistiškai nepatikimi (1 ir 2 pav.). Tai rodo, kad kiaulių ir šernų užsikrėtimas trichinelioze galimai mažėja.
Trichineliozė tiriama virškinimo ir kompresorinių tyrimo metodais. Lietuvoje dėl trichineliozės būtina tirti kiaulieną, šernieną, arklieną, nutrijų ir bebrų mėsą, siekiant užtikrinti maisto saugą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekamų tyrimų kainas galite sužinoti interneto svetainėje www.nmvrvi.lt arba paskambinę telefonu Nr. 8 5 2780470. Trichinos labiausiai paplitusios diafragmos, liežuvio ir tarpšonkauliniuose raumenyse. Trichineliozės tyrimui reikia pristatyti apie 100 gramų tiriamo gyvūno diafragmos raumenų.
kriminalai.com
šaltinis: VMVT, NMRVI info.