Įmonės bankroto procedūra svarbi ne tik nemokios bendrovės kreditorių interesams užtikrinti, tačiau ir tokios įmonės darbuotojams, su kuriais nėra atsiskaityta. Pastaraisiais metais pastebima problemų, su kuriomis susiduria bankrutuojančios įmonės darbuotojai, augimo tempų didėjimas.
Advokatų profesinės bendrijos Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX advokatė Jurgita Judickienė pastebi, kad dažniausiai įmonės darbuotojai, vos sužinoję apie galimą įmonės bankroto procesą, suskuba nutraukti darbo sutartį. Toks jų žingsnis gali atimti galimybę gauti bent kokią neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dalį.
Anot, advokatės Jurgitos Judickienės, „tais atvejais, kai įmonei planuojama iškelti bankroto bylą, tačiau pastaroji dar neiškelta, t.y. teismas dar nepriėmė nutarties įmonei iškelti bankroto bylą) ir darbuotojas nutraukia darbo sutartį šalių susitarimu (pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį ar 128 straipsnio 1 dalį), jam nebepriklauso Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnyje numatytos išmokos. Tokiu atveju dėl neišmokėto atlyginimo ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų asmuo su ieškiniu gali kreiptis į teismą. Problema ta, kad jei įmonė visiškai nemoki ir neturi jokio turto, teismo sprendimo, kuriuo buvusiam darbuotojui priteista sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, įvykdyti praktiškai nebus įmanoma. Tuo atveju, jei darbuotojas sulaukia, kol įmonei bus iškelta bankroto byla, paskirtas įmonės bankroto administratorius per tris dienas nuo bankroto bylos iškėlimo įmonėms darbuotojams praneša, kad po 15 dienų nuo tokio įspėjimo su jais bus nutraukta darbo sutartis. Nutraukus darbo sutartį Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnyje numatyta tvarka darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei įmonė nemoki ir neturi jokio turto, ši išeitinė išmoka bus sumokėta iš Garantinio fondo lėšų.
„Taigi, kai įmonė yra visiškai nemoki, geresnėje padėtyje atsiduria tie darbuotojai, kurių darbo sutartis nutraukiama pagal Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnį, – pažymi advokatė Jurgita Judickienė, – nors tokiu atveju Garantinio fondo išmokama dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija dažnai sudaro tik dalį darbuotojui priklausančių sumų.“ Darbuotojai, kurie darbo sutartį nutraukė dar iki bankroto bylos iškėlimo, į Garantinio fondo išmokas pretenduoti negali.
Dar vienas – daug ir prieštaringų klausimų sukeliantis klausimas – nėščiųjų ir motinystės (tėvystės) atostogose esančių darbuotojų padėtis darbdavio bankroto atveju. Įmonei iškėlus bankroto bylą, darbo sutartis su darbuotoju, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nutraukiama analogiška – Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Advokatė Jurgita Judickienė pastebi, kad gerokai daugiau painiavos kelia situacija, kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš darbo atleidžia besilaukiančią moterį, kadangi kyla klausimas, ar tokiai moteriai bus taikomos su nėštumu ir vaiko auginimu iki 3 metų susijusios socialinės garantijos. „Garantijų nėščioms moterims taikymo pradžia siejama su medicininės pažymos apie nėštumą darbdaviui pateikimu, – pažymi advokatė Jurgita Judickienė – todėl jei besilaukianti darbuotoja darbdavį apie nėštumą informavo iki bankroto bylos iškėlimo teisme momento, tokiai darbuotojai priklauso visos atitinkamos socialinės garantijos“. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei darbuotoja pastoja jau būdama vaiko auginimo atostogose ir tuo metu darbdaviui iškeliama bankroto byla, šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas nesuteikia jai teisės vėl išeiti vaiko auginimo atostogų.
kriminalai.com
šaltinis: Advokatų profesinė bendrijos Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX info.