Vilniaus miesto tarybos valdantieji pateikė ieškinį teismui gindami vilniečių teises dėl nepakankamo sostinės finansavimo

Sostinės savivaldybės tarybos valdančioji koalicija kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos vilniečių teisės, atlyginta padaryta žala – 939 mln. litų pajamų, negautų per 2009-2011 metus, bei nuo 40 iki 60 proc. būtų padidinta Gyventojų pajamų mokesčio dalis, liekanti Vilniaus biudžete.

Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vyriausybės sprendimai skirti žymiai mažiau lėšų vilniečiams sąlygoja tragišką miesto biudžeto situaciją ir didžiulius įsiskolinimo rodiklius – per praėjusią kadenciją sostinės skola padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų.

„Vilniečiai pastaruosius ketverius metus neturėjo miesto mero, vietoje to – partijos turėjo savo atstovus mero poste, kurie atstovavo partijų, o ne vilniečių, interesams. Deja, neturime kito pasirinkimo, tik kreiptis į teismą dėl sistemiškai pažeidžiamų miesto gyventojų teisių. Vilnius pastaruosius metus buvo donoru, tačiau negalima iš donoro imti viso jo turimo kraujo“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Mero teigimu, jeigu Vilniaus biudžetas per pastaruosius trejus metus būtų gavęs 939 mln. litų, miestas neturėtų skolų, galėtų suremontuoti 250 km gatvių, jau būtų pastatyti darželiai Pilaitėje, Perkūnkiemyje ir Santariškėse, taip pat būtų užtikrintas gerokai kokybiškesnis viešasis transportas ir apie 20 proc. mažesnės bilietų kainos, sutvarkyta visa dviračių takų infrastruktūra, suremontuoti daugiabučių kiemai juose įrengiant papildomas automobilių statymo vietas ir t.t.

Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc.

Palyginimui: Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus (18,2 mln. litų), Klaipėda – 23 kartus mažiau (21,6 mln. litų). Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. daugiau pajamų ir to pakaktų tinkamai finansuoti būtinas sritis.

Pasak vicemero R. Adomavičiaus, Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo.

„Iki 2006 metų transporto lengvatos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, nuo 2006-ųjų– iš savivaldybės iždo, nors viešojo transporto nuolaidas įstatymuose nustato Seimas. Vilniaus biudžetas yra vienintelis Lietuvoje, kuriame transporto lengvatoms tenka skirti ypač daug lėšų, nes mieste yra daug universitetų ir kolegijų, kurių studentai naudojasi viešuoju transportu, be to, čia yra įsikūrusios pagrindinės gydymo įstaigos, visos valstybinės institucijos. Taigi, jeigu 2006 metais viešojo transporto lengvatoms reikėjo 40,7 mln. litų, 2011 metais Vilniaus biudžete turėjome rasti net 84,6 mln. litų“, – sakė R.Adomavičius.

Anot Mero pavaduotojo Jaroslavo Kaminskio, Vyriausybė, planuodama šalies ir savivaldybių biudžetą, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes sprendimas skirti mažiau lėšų sostinės biudžetui priimtas vadovaujantis savivaldybės pavadinimu, o ne kokiais nors kitais kriterijais. Be to, Vilnius išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, kurio gyventojų skaičius nemažėja.

„Vyriausybė ir Seimas nepaisė ekspertų pasiūlymų ir sumažino skolinimosi limitą, šiuo sprendimu praktiškai atimdami galimybes Vilniaus savivaldybei įvykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams“, – teigė J.Kaminski.

Mero pavaduotojo Jono Pinskaus teigimu, Vilniaus savivaldybė yra vienintelė, prie kurios infrastruktūros projektų valstybė prisideda minimaliai.

„Nepaisant to, kad Vilnius, kaip šalies sostinė turėtų reprezentuoti visą šalį, vien prie kelių infrastruktūros valstybė prisideda mažiausiai iš visų savivaldybių. Pavyzdžiui, Druskininkai nuo 2006 m. gauna beveik 86 proc., Kaunas – 64 proc. kelių priežiūrai reikiamų lėšų, tuo tarpu Vilniui skiriama tik 28,6 proc. Be to, tarptautinių transporto koridorių statybai 2004-2011 metais Vyriausybė skyrė tik 6 proc., Vilniaus miestas – 42 proc. lėšų“, – sako J.Pinskus.

Vienintelį kartą savivaldybė kreipėsi į teismą dėl Vyriausybės veiksmų 2000 metais, vėliau teismų procesas baigtas taikos sutartimi.

kriminalai.com

šaltinis: VMS info.

Posted Under
Be kategorijos