Vilniaus apskrities VPK metų ataskaitinis susirinkimas

ataskaitinis VPKŠiandien Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO konferencijų salėje įvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus aps. VPK) metų ataskaitinis susirinkimas, skirtas aptarti 2011-ųjų metų veiklos rezultatams ir numatyti šių metų prioritetus.

Jame dalyvavo Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Vilniaus m. VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas, kiti struktūrinių padalinių vadovai, Vilniaus apskrities policijos bendruomenės atstovai, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Danutė Mickevičienė, Vilniaus m. apygardos ir apygardos prokuratūrų, Vilniaus m. savivaldybės atstovai, seniūnijų seniūnai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininkas Genrikas Nedveckis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Vilniaus aps. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės vadas Vidas Mačaitis, Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM Vilniaus dalinio vadas Sandrius Survila, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda, kitų šalies policijos ir teisėsaugos darbuotojų profesinių sąjungų pirmininkai, žurnalistai.

Vilniaus apskrities policijos įstaigos struktūrinių padalinių vadovai savo požiūrį į svarbiausius prabėgusių metų įvykius išsakė iš anksto parengtoje ir susirinkimo dalyviams pristatytoje siužetjuostėje. Po vaizdo medžiagos peržiūros kalbėjęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad ataskaitinio susirinkimo paskirtis – vykdyti atsiskaitymo visuomenei pareigą. Šalies policijos vadovas pažymėjo ypatingą Vilniaus apskrities policijos vietą ir vaidmenį šalies policijos sistemoje – didžiausiai Lietuvos įstaigai tenka didžiausios darbo apimtys, pagal sostinės pareigūnų darbą sprendžiama apie visą Lietuvos policiją ir jos galimybes. Pasak S. Skvernelio, dirbti tenka kenčiant finansavimo ir aprūpinimo nepriteklių – palyginus su 2008 m. siužetu, policija neteko 25 proc. biudžetinių asignavimų – 200 mln. Lt. Tokiomis sąlygomis daroma viska tai, kas įmanoma, kad policijos pareigos būtų atliekamos tinkamai.

Gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad pastangos pasiteisina – neseniai atlikta išskirtai didelio mąsto (anketuota 3 tūkst. respondentų šalyje) viešosios nuomonės apklausa rodo, kad policija Lietuvoje vidutiniškai pasitiki 58 proc. gyventojų (Vilniaus aps. policija – 57 proc.). Žmonės ypatingai išskiria žymiai didesnį pareigūnų profesionalumą, reprezentatyvumą, mandagumą. Šie rodikliai policijos vadovams neužgožia organizacijos „tamsios pusės“ – pasitaikančių korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų panašių atvejų. Generalinis komisaras išreiškė nuostabą, kad daliai pareigūnų kelia nerimą Policijos departamente veikiantis ir teritoriniuose policijos komisariatuose steigiami imuniteto skyriai. Sąžiningų pareigūnų neturėtų trikdyti šių padalinių veikla neturėtų, dėl jos turėtų susirūpinti tik nedaugelis darbuotojų, neteisėtai teikiančių informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, padedančių verslo įmonėms spręsti konkurencijos ir kitas panašias problemas. Būtina atsižvelgti į tai, ką parodė tyrimai – apie 70 proc. gyventojų nuomonę apie policiją susidarė iš žiniasklaidos – interneto ir televizijos skleidžiamos informacijos. Tik 19-os procentų apklaustų žmonių nuomonė susiformavo tiesioginio kontakto su policijos pareigūnais metu. Paradoksalu, bet iš visų baudžiamajame procese dalyvavusių, blogiausiai apie policiją atsiliepia liudytojai. Manytina, kad baudžiamojo proceso trukmė, daugkartinės apklausos palieka prastus įspūdžius, nors nuo jie nuo policijos pastangų tiesiogiai nepriklauso. 2011 m. policiją paliko 1000 pareigūnų, o į organizaciją įsiliejo kur kas mažiau. Priežastys – smukęs profesijos prestižas, nepakankamos socialinės apsaugos ir profesinės ateities garantijos, nedarni profesinio rengimo sistema. Kalbant apie policijos pareigūnų mokymą pastebėtina, kad Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentai, turėdami žemesnį nei privalomą valstybės apmokamoms studijoms pažymių vidurkį, priversti už mokslą susimokėti patys (tokių yra apie 98-99 proc.), todėl nėra įsipareigoję įsidarbinti policijoje. Daug vilčių dedama į naujojo Policijos veiklos įstatymo priėmimą, turintį kardinaliai pagerinti policijai skiriamą socialinės gerovės paketą. Lietuvos policijos generalinis komisaras akcentavo – svarbiausias 2012 m. policijos organizacijos prioritetas – dėmesys dirbantiesiems, jų socialinės gerovės ir darbo sąlygų gerinimas.

Blogėjant finansavimui ir aprūpinimui, policija bus priversta peržiūrėti ir kitus darbo prioritetus. Neverta tikėtis, kad pavyks išlaikyti ankstesnius veiklos standartus visose srityse. Juk skiriant asignavimus policijai nepaisoma finansinės logikos ir bent kelių Konstitucinio teisimo išaiškinimų apie tai, kad priskiriant naujas funkcijas joms atlikti privalu skirti papildomą finansavimų. Nežiūrint sunkumų, policija privalo intelektualiai ir techniškai neatsilikti nuo tobulėjančio, rafinuotesnėmis formomis pasireiškiančio nusikalstamumo. Šiems iššūkiams padės pasirengti 2012 m. rudenį pasibaigsianti Policijos departamento optimizuojanti pertvarka, specializuotų įstaigų prie PD funkcijų, žmogiškųjų ir kitų funkcijų perdavimas apskričių policijos komisariatams. Ateities sėkmei padės bendras teisinės aplinkos gerinimas, gerėjantis bendradarbiavimas su kitomis teisėsaugos institucijomis – teismai, prokuratūros ir policija dirbs vienodu teritoriniu principu, artimiau bendradarbiaus, derins ir kels bendrus darbo tikslus. S. Skvernelis patvirtino, kad Vilniaus aps. VPK tekusius išbandymus išlaikė sėkmingai, – „aukštai iškelta galva“, kad iškelta daug iniciatyvų, daug pasiekta įvairiose srityse. Generalinis komisaras pareigūnams palinkėjo optimizmo ir gebėjimo įžvelgti perspektyvą.

Po policijos vadovo kalbėjęs Vladas Sanda pažadėjo profesinių sąjungų pagalbą gerinant socialinę ir psichologinę padėtį, mažyti pokyčių keliamas rizikas, vengiant klaidų kuriant teisės aktus tikimybę, moderuojant konfliktus.

Vytautas Lamauskas, pristatė Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos veiklą ir pabrėžė – svarbiausias policijos darbo vertinimo kriterijus yra žmonių pasitikėjimas. Profesinės sąjungos pirmininkas aukštai įvertino bendradarbiavimą su Vilniaus aps. VPK – geras sąlygas dalyvaujant vidaus administravimo procedūrose, profesinės sąjungos ir policijos įstaigos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir jos teikiamas galimybes, galimybę dalyvauti Ginčų komisijos veikloje ir reguliariai susitikti su Vilniaus aps. VPK vadovu. „savo teises apginsime tik būdami vieningi ir ryžtingi“, – sakė V. Lamauskas.

Vilniaus aps. VPK 2011-ųjų metų veiklą įvertino ir 2012 m. perspektyvas apibrėžė įstaigos vadovas K. Lančinskas. Sostinės policija puikiai pasirodė, pasitikdama praėjusių metų iššūkius – Europos krepšinio čempionatą, Lietuvos pirmininkavimo ESBO renginius, daugybę protesto mitingų (jų per dieną vykdavo net po 3). Pasak K. Lančinsko, darbuotojų kolektyvas didžiuojasi profesionaliai atliktomis pareigomis. Tobulinant darbą, būtina keisti požiūrį į darbo organizavimą, ikiteisminio – nusikaltimų tyrimo tikslus. Didžiausią turtinę žalą padaro ne grubūs „tradiciniai“, bet ekonominiai, intelektualūs nusikaltimai. Kovojant su neapskaitomos ekonomikos reiškiniais dar yra pakankamai daug neišnaudotų rezervų. Svarbu didžiausią dėmesį sutelkti reagavimui į pavojingus „A“ ir „B“ kategorijos įvykius, ginti tai, kas svarbiausia – žmonių gyvybę sveikatą ir kitą turtą realios grėsmės akivaizdoje.

Policijai neįkainojimą pagalbą gali suteikti bendruomenių dalyvavimas teisėsaugos veikloje – turime jas skatinti būti aktyviomis. Kolegos turi suvokti, kas vertingiausias veiklos rezultatas – nusikaltimų padarytos žalos išieškojimas, atlyginimas nukentėjusiajam. Vilniaus aps. VPK atviras pasiūlymams, padėsiantiems formuoti naujas, veiksmingas praktikas. Vadovas patarė kolegoms, – „Privalome būti lankstūs ir dinamiški, sugebėti žengti į priekį, prisitaikyti prie aplinkybių, įveikti kliūtis. Išlieka tik išlaikantys išbandymus, tobulėjantys, ir sugebantys priimti netikėtus iššūkius, veikti besikeičiant sąlygoms, atitikti naujus reikalavimus. Privalome ugdyti profesionalumą ir tobulinti asmenybę. Nepailskime sau nuolat užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos. Spręsdami problemas pradėkime nuo savęs – įsivertinkime. Nevenkime klausti savęs – ką aš dariau „blogai“, kur suklydau; ką galėčiau padaryti geriau. Būtina mąstyti pozityviai ir optimistiškai, neleisti sklisti abejingumui, skeptiškumui, frustracijai. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių, daug ką galime padaryti patys „Garliavos įvykiai moko – gyvenant teisinėje valstybėje teismų sprendimai privalomi visur, visiems ir visada. Policijos pareiga – vykdyti Įstatymo reikalavimus, nepasiduodant jokioms įtakoms ir spaudimui“. „Iš neteisės negimsta teisė“, – baigdamas citavo K.Lančinskas. Susirinkimo pabaigoje sveikinimo žodžius tarė ir trumpai kalbėjo A. Bražiūnas, G. Nedveckis.

kriminalai.com

šaltinis: Vilniaus apskr. VPK info.