Sausio 13-osios prisiminimai dar gyvi ugniagesių širdyse

lauzasŠiemet mūsų valstybė mini 21-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos metines. 1991-ųjų sausio įvykiai atskleidė lietuvių tautos ryžtą ginti savo tėvynę ir pasiaukojimą dėl jos laisvės. Jie pareikalavo ir nemažai aukų – 14 žmonių žuvo, apie 700 buvo sužeista. Tą laiką puikiai prisimena ir ugniagesiai. Kai prasidėjo Sovietų kariuomenės judėjimas, buvo užblokuoti geležinkeliai ir įvesta komendanto valanda, o prie Seimo jo gynėjai statė barikadas ir kūreno laužus, Vilniaus ugniagesiai buvo kartu. Jie buvo pasirengę padėti Seimo gynėjams išvengti aukų ir gaisro.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, tuomet dirbęs Priešgaisrinės apsaugos departamento Tarnybos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi, pasakojo, jog tuo metu jie būdavo departamente dieną naktį. Čia, pasitiesus čiužinį ar milinę, tekdavo ir nakvoti. Tiesa, to miego buvo ne per daugiausiai. Pasak tuo metu čia dirbusio departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko Vytauto Sinaičio, tuomet buvusio Informacinio analitinio skyriaus viršininku, per naktį pareigūnai tris kartus susirinkdavo aptartį padėtį ir veiksmus, o namo sugrįždavo tik pusdieniui per dvi tris paras.

„Prasidėjus sausio įvykiams, tuometis Priešgaisrinės apsaugos departamento direktorius Julius Kraujelis sukvietė visus departamento darbuotojus ir paklausė, kurioje pusėje jie yra, – pasakoja V. Sinaitis. – Neatsirado nė vieno, kuris būtų pasakęs ne. Visi buvo pasirengę atlikti savo pareigą Lietuvai.“

„Prasidėjus neramumams, departamente buvo įkurtas štabas. Stebėjome ir analizavome situaciją, vadovybė koordinavo veiksmus su Vidaus reikalų ministerija ir policija, palaikė ryšius su kitais miestais. Labai tikėjomės, kad Rusijos kariuomenė laikysis Jungtinių Tautų nuostatų, jog į gelbėtojus nešaudoma. Seime tuo metu vyko posėdžiai. Gavus informacijos, kad ruošiamas Seimo šturmas, visas pajėgas nukreipėme prie jo. Seimo gynėjai turėjo daug degaus skysčio, iki trečio aukšto jis buvo užtvertas plieninėms konstrukcijom ir blokais, keliai – barikadomis ir akmenimis, gynėjai šildėsi prie laužų. Tad reikėjo pagalvoti, kaip reikėtų gesinti gaisrą ir gelbėti žmones, jeigu vyktų jo šturmas ir kiltų gaisras. Prie Seimo buvo suvežtos ištraukiamosios kopėčios, kuriomis būtų gelbėjami žmonės. Budėjo ugniagesiai. Įtampa buvo didžiulė. Kiekvienas galvojome, kas bus, kas laukia Lietuvos, mūsų šeimų,“ – prisimena R. Baniulis.

„Linkėčiau, kad ta naktis niekada nepasikartotų. Bet nederėtų jos ir pamiršti. Ypač tiems, kurie ją išgyveno,“ – sakė R. Baniulis.

kriminalai.com

šaltinis: PAGT info.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *