Nukentėjusysis: teisės ir pareigos
Asmenys, kurių atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, kasdieniame gyvenime įvardijami skirtingai: „nusikaltimo aukos“, „nukentėjusieji“, „asmenys, nukentėję dėl nusikaltimo“.
Visuomenės informavimo priemonėse dažnai girdime sąvoką „nukentėjusysis“, tačiau ar žinome kada ir kur ši sąvoka yra vartojama ir kokia yra jos reikšmė? Galbūt prieš jus galimai buvo ar yra padaryta nusikalstama veika, o jūs net nežinote kokias teises ir pareigas turite.
Nukentėjusiojo sąvoka
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 str. 1 d. nukentėjusiojo sąvoka yra suformuluota ganėtinai aiškiai: „Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos“.
Vis gi, nukentėjusiojo sąvokos trūkumas BPK 28 str. 1 d. prasme įžvelgtinas toks, jog nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik fizinis asmuo, tačiau nekalbama apie galimybę nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažinti ir juridinį asmenį. Juridinis asmuo savo teises gali ginti turėdamas nebent civilinio ieškovo statusą. Tačiau tai jam suteikia žymiai siauresnes galimybes: negalima paduoti apeliacinio ir kasacinio skundo (išskyrus tik dėl civilinio ieškinio), ar negali dalyvauti privataus kaltinimo procese.
Visų pirma, jei nukentėjote nuo nusikaltimo, jūs turite nuspręsti ar norite apie jį pranešti teisėsaugos institucijoms. Tai lengviausia padaryti yra kreipiantis į artimiausią policijos komisariatą ar prokuratūrą ir pranešti apie jūsų atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau verta pažymėti, jog asmenys vis dar vangiai naudojasi „Policijos Elektroninių Paslaugų Sistema“ kas leidžia visus veiksmus atlikti nuotoliniu būdu ir padeda taupyti tiek policijos pareigūnų, tiek žmonių brangų laiką.
Nukentėjusiojo procesinį statusą asmuo įgyja
Nukentėjusiojo procesinį statusą asmuo įgyja tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą ar teismas nutartį dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo statusą asmuo įgyja esant faktiniam pagrindui manyti, kad nusikalstama veika fiziniam asmeniui buvo padaryta žala. Pabrėžtina, jog visos teisės asmeniui turi būti išaiškinamos surašant nutarimą ar nutartį pripažinti asmenį nukentėjusiuoju.
Nukentėjusio asmens teisės:
Taigi asmuo pripažintas nukentėjusiuoju automatiškai įgyja tam tikras teises. Be abejonės visų pirma toks asmuo turi teisę gauti teisinę pagalbą. Pats arba per savo advokatą kreiptis žodžiu ar raštu į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą. O šiuo metu galiojančio BPK 28 str. 2 d yra numatytos ir kitos nukentėjusio asmens teisės: „teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą“.
Pabrėžtina, kad sąrašas nėra baigtinis ir normų kurios reglamentuoja asmens teises galime rasti ir kituose BPK straipsniuose, kaip antai BPK 109 str, kur nurodyta, jog: „Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį“.
Tačiau nukentėjusysis ne tik naudojasi numatytomis ir jam suteiktomis teisėmis, bet ir privalo vykdyti įstatyme jam nurodytas pareigas.
Pirma, asmuo turi laikytis nustatytos ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso tvarkos, o kviečiamas, atvykti pas kompetentingą ikiteisminio tyrimo pareigūną atlikti vienus iš proceso veiksmų, pvz: apklausą, ir duoti teisingus parodymus apie tai kas jam yra žinoma ir kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės procesui, o už melagingus parodymus atsako kaip liudytojas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. ir gali būti baudžiamas alternatyviomis bausmėmis, o griežčiausia iš jų – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Neatvykimas be svarbios priežasties pas ikiteisminio tyrimo organus, ar nevykdymas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų – už šiuos veiksmus gali būti taikomos ir yra numatytos procesinės prievartos priemonės, iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, arba areštas iki vieno mėnesio. Taip pat nukentėjusysis be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą gali būti atvesdinamas.
Prievartos priemonės taikomos tik kraštutiniu atveju
Be abejonės, tai yra prievartos priemonės ir jos taikomos tik kraštutiniu atveju, kai asmuo slapstosi, akivaizdžiai meluoja, bando pakenkti tyrimui ir jo sėkmei ar kitaip trukdyti vykstantį procesą. Kitu atveju neturi būti pažeistos asmens teisės ir proporcingumo principo reikalavimai sprendžiant procesinių prievartos priemonių klausimą. Natūralu, jog asmuo gali turėti pateisinamų ir svarbių priežasčių neatvykti pas pareigūnus pvz: asmens liga, tokiu atveju prievartos priemonės kategoriškai negali būti taikomos.
Taigi, kaip matome asmuo be jam suteiktų teisių, turi ir pareigų, kurias privalo atlikti. Verta pažymėti, jog asmenys nedažnai suvokia, kad turi begalę teisių, kuriomis nesinaudoja ir taip sunkina savo padėtį, manydami, jog visą darbą padarys tyrėjai bei jų teisėti interesai bus apginti.
Vis dėl to, jeigu jūs manote, jog jūsų teisės nėra užtikrintos, esate nukentėję nuo nusikalstamos veikos, turite klausimų ir norite pasikonsultuoti jums rūpimais klausimais, turite kreiptis į teisininkus kurie užtikrins, jog jūsų teisės bus ginamos ir jums bus suteiktos visos galimybės jomis pasinaudoti.
Teisės Garantas:
Efektyvi, operatyvi, kompetentinga, jūsų teisėtus lūkesčius atitinkanti teisinė pagalba baudžiamosiose bylose.
http://www.teisinespaslaugos.info/lt/teisines-paslaugos-baudziamosios-teises-srityje/
Jei patekote į keblią padėtį, kreipkitės:
Tel. +37063041444 arba el. paštu: info@teisesgarantas.lt
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį