Laukiama pernykštės žolės degintojų suaktyvėjimo

zole deginimasŠylant orams, nors pavasaris ir vėluoja, šalyje vėl laukiama pernykštės žolės degintojų suaktyvėjimo. Sausos žolės gaisrai kiekvienais metais sudaro beveik 40 proc. visų gaisrų kylančių atvirose teritorijose. Išdega tūkstančiai hektarų nenušienautos žolės, miško paklotės, jaunuolynų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių.

Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir pačioms šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jų gesinimui išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų, išeikvojama daug fizinių jėgų, tuo labiau, kad per dieną šalies ugniagesiams kartais tenka vykti gesinti net kelias dešimtis tokių gaisrų. Vieno gaisrinio automobilio išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams vien tik degalams vidutiniškai kainuoja apie šimtą litų. O jeigu dega didelis plotas, gaisras gesinamas ilgesnį laiką, jo likvidavimui pasitelkiama daugiau pajėgų, išlaidos išauga keleriopai. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Siekdamas sumažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia akciją prieš žolės deginimą, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai raginami imtis visų įmanomų prevencijos priemonių: suaktyvinti priešgaisrinį agitacinį darbą, informuoti visuomenę per žiniasklaidą ir tiesiogiai bendraujant su žmonėmis apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius, priminti atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą; sugriežtinti miškų ir durpynų priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu; administruojamoje teritorijoje organizuoti reidus, o jų metu nustatytiems priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikyti administracinio poveikio priemones; atkreipti rajonų (miestų) savivaldybių dėmesį į pasirengimą sumažinti gaisro kilimo pavojų miškuose, durpynuose, kitose atvirose teritorijose.

Tuo pačiu dar kartą primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 100 iki 800 litų bauda, o pareigūnai – nuo 200 iki 1000 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams už nesiėmimą priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje žolės gaisrą – bauda nuo 100 iki 600 litų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir atsargiai elgtis su ugnimi.

Paprastiems piliečiams norėtųsi eilinį kartą priminti ir paprasčiausius priešgaisrinės saugos reikalavimus tvarkant sodininkystės, daržininkystės atliekas, kurie turėtų užkirsti kelią ugniai tapti nekontroliuojamu degimu, t. y., paprasčiausiai kalbant – gaisru, kad sausą žolę, nendres, lapus, laukininkystės ir daržininkystės augalines atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas ne arčiau, kaip 30 m nuo pastatų. Šis procesas turi būti pastoviai stebimas, o jį pabaigus, smilkstančius pelenus ugniavietėje būtina užgesinti vandeniu ar smėliu. Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.

Kai žolės, nendrių, šiaudų, nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m³ tūrio, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) valstybinei miškų tarnybai (girininkijai). Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ar miesteliuose (miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijose nustato pačios.

Praktiški patarimai:

  • Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
  • Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
  • Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
  • Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
  • Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

kriminalai.com

šaltinis: Telšių APGV VPPS info.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *