Druskininkų miesto apylinkės teismas atmetė ieškinį civilinėje byloje
Kreipdamasis į teismą ieškovas P. Z. prašė iš atsakovų M. M., B. Z. ir J. Z. priteisti po 314,79 Eur už tėvų kapavietės sutvarkymą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė
Ieškovas nurodė, kad visi vaikai lygiomis dalimis paveldėjo tėvų turtą ir juo naudojasi iki šiol, todėl turi lygiomis dalimis prisidėti prie kapavietės pertvarkymo, pastatydami naują paminklą ir įrengdami granito plokščių antkapį. Nurodė, kad kapas buvo neprižiūrėtas: paminklas senas ir pavojingai pasviręs, jau du kartus ankščiau buvo nuvirtęs, tvorelė nedažyta. Ieškovas jau dešimt metų prašė brolio ir sesers sutvarkyti tėvų kapą, bet jie nesutiko, mano, kad dėl finansinių priežasčių.
Atsakovai prašė
Atsakovai prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2012 metais per audrą Varėnos rajone paminklas buvo nuvirtęs, tačiau atsakovų pastangomis buvo sutvirtintas, todėl buvo stabilus ir grėsmės aplinkiniams nekėlė. Ieškovas senąjį paminklą nugriovė ir pastatė naują paminklą be atsakovų sutikimo, o senasis paminklas yra jų šeimos istorijos dalis, nes jį, dar būdamas gyvas, mirusiai mamai pastatė tėvas. Sužinoję, kad be jų sutikimo nugriautas tėvams pastatytas paminklas, jie kreipėsi į policiją.
Teismas nusprendė
Teismas išnagrinėjęs bylą nusprendė, kad ieškovas ir atsakovai nėra tėvų turto paveldėtojai, nes jiems nuosavybės teisės į žemės sklypus, kuriuos ieškovas laikė palikimu, atkurtos taikant nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, todėl nėra pagrindo spręsti ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjų kapo pertvarkymo išlaidų, turi pareigą atlyginti dalį išlaidų kapą pertvarkiusiam paveldėtojui.
Teismas nusprendė
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog paminklas buvo avarinės būklės, nesaugus ir kėlė grėsmę asmenims ar kitų asmenų turtui. Teismas pripažino, kad atsakovė M. M., nuo pat pradžių nuolatos prižiūrėjusi tėvų kapą, kai broliai prie kapavietės tvarkymo prisidėdavo nereguliariai, yra teisėta faktinė kapavietės valdytoja, atsakinga už kapavietės tvarkymą. M. M. sutikimas buvo būtinas senajam paminklui nugriauti ir naujam pastatyti.
Teismas pažymėjo
Teismas pažymėjo, kad šeimos narių susitarimas dėl už kapo priežiūrą atsakingo asmens yra teisiškai reikšmingas, nes turėdami nevienodą požiūrį į tas pačias vertybes, skirtingai traktuodami kapų grožio ir prabangos sąvokas, šeimos nariai kiekvienas atskirai siekdamas pakeisti kapavietę pagal savo norą ir įsivaizdavimą, trikdytų mirusiųjų ramybę, rodytų nepagarbą kitiems šeimos nariams ir mirusiųjų atminimui.
Pareiga pagal kapų tvarkymo taisykles
Ieškovas sesers ir kitų brolių sutikimo nugriauti paminklą neturėjo, ir žinodamas jų valią, vis tiek nugriovė seną paminklą, vienasmeniškai pagal savo skonį ir finansines galimybes parinko naują paminklą ir pertvarkė kapavietę, apie pertvarką nepranešdamas kapines prižiūrinčiam asmeniui, nors tokią pareigą pagal kapų tvarkymo taisykles turėjo.
Ieškovas veikė savo rizika
Ieškovo elgesį teismas įvertino, kaip pažeidžiantį geros moralės principus ir prieštaraujantį atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesiui, todėl pripažino, kad ieškovas veikė savo rizika ir dėl to sesuo ir broliai neturi pareigos jam kompensuoti kapavietės pertvarkymo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Druskininkų miesto apylinkės teismą.