Teisingumo ministras siūlo nustatyti specialią grupės ieškinio procedūrą, kuri leistų grupėms asmenų patogiai ir efektyviai ginti savo teises teismuose. Šiuo metu įstatymai numato, kad asmenys gali ginti savo teises bendrai, tačiau ši procedūra yra gana sudėtinga ir imli laikui. Teisingumo ministerija parengė Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kurie leis asmenims savo teises kartu teismuose ginti patogiau ir pigiau, pateikiant grupės ieškinį.
Tokį ieškinį galės pateikti ne mažiau kaip 20 asmenų grupė, kurie kreipiasi dėl to paties dalyko. Pavyzdžiui, turistai, reikalaujantys kelionės organizatoriaus atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo, darbuotojai, norintys iš darbdavio prisiteisti neišmokėtą darbo užmokestį, vartotojai, dėl nekokybiškų ar kitokių netinkamų prekių ar paslaugų, ir pan.
Tokiais atvejais teismai gauna dešimtis ar net šimtus iš esmės identiškų bylų ir nors visose bylose reikalavimų pagrindas tas pats, skiriasi tik reikalavimo suma, teismai kiekvieną jų nagrinėja atskirai. Tai didina teismų darbo krūvį ir atitinkamai ilgina tiek šių, tiek kitų bylų nagrinėjimą, neracionaliai naudojami žmogiškieji, laiko bei finansiniai ištekliai. Tai nenaudinga ir asmenims, kurie norėdami kreiptis į teismą, dažnai neturi pakankamai teisinių žinių ir privalo samdytis profesionalius teisininkus. Dėl to didėja proceso išlaidos, o kartais dėl itin mažos reikalavimo sumos asmeniui gali pasirodyti apskritai nenaudinga kreiptis į teismą. Taip lieka neįgyvendintas teisingumas, deramai neužtikrinama teisė į teisminę gynybą.
„Veikiant bendrai pagal grupės ieškinio procedūrą žmonės galės žymiai paprasčiau, pigiau ir efektyviau išspręsti teisinius nesutarimus. Kartu tai leis gerokai sumažinti teismų darbo krūvius, formuoti vienodą sprendimų praktiką. Šis ginčų sprendimo būdas yra naudingas ir atsakovams, nes šie galės koncentruotis į vieną procesą, o ne į daug atskirų bylų“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Projekte numatoma, kad grupės ieškinį teikti galės privačių asmenų grupės bei asociacijos. Jų vardu teisme turės dalyvauti grupės atstovas, kuris aktyviai dalyvaus procese, teiks dokumentus, informuos kitus grupės narius apie proceso eigą, sprendimus ir pan. Grupę privalės atstovauti advokatas.
Grupės ieškinyje norintys dalyvauti asmenys turės tiesiogiai pareikšti norą būti įtraukti į procesą. Inicijavęs grupės ieškinį asmuo, kuriuo paprastai bus grupės atstovas, privalės per teismo nustatytą terminą viešai informuoti asmenis, kurie gali būti suinteresuoti įstoti į grupę, t. y. įsitraukti į grupės ieškinio procesą. Neįstojusieji į grupę iki nurodyto termino, vėliau į procesą įsijungti galimybės nebeturės.
Iki teismo sprendimo asmuo numatytais atvejais iš proceso galės pasitraukti ir pateikti savo ieškinį atskirai. Išnagrinėjęs ginčą, teismas priims bendrą visiems grupės nariams sprendimą. Visos teismo proceso pasekmės solidariai teks visiems grupės ieškinio nariams. Grupės ieškinio byloje esant individualizuotų su grupės ieškiniu susijusių reikalavimų, teismas, remdamasis visiems grupės nariams priimtu sprendimu, priims sprendimus kiekvienam grupės nariui, grupės ieškinio byloje pareiškusiam individualizuotą reikalavimą. Grupės ieškinį pateikę asmenys turės pasidalinti bylinėjimosi ir kitas procesines išlaidas, susijusias su bendru visiems grupės nariams sprendimu. Tokiu būdu siekiama išvengti piktnaudžiavimo grupės ieškiniu atvejų.
Grupės ieškinio galimybę numatantį Civilinio proceso kodekso projektą parengė teisingumo ministro sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo teismų, akademinės visuomenės bei valstybės institucijų atstovai. Šiuo metu jis yra pateiktas visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslintas po pastabų, jis bus teikiamas Vyriausybei svarstyti, o jei ši pritars – Seimui.
kriminalai.com
šaltinis: TM info.