Gegužės 23 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIP-4305. Lietuvoje iki šiol privačią detektyvinę veiklą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto nėra, privačių detektyvų veiklą reguliuojama bendraisiais verslo subjektams taikomais teisės aktais. Daugelyje pasaulio šalių privačių seklių ir detektyvų darbas reguliuojamas įstatymais, tuo tarpu Lietuvoje minėtą veiklą gali vykdyti tiek privačios saugos struktūros, tiek fiziniai asmenys be aiškių, įstatymu nustatytų, veiklos apribojimų. Todėl detektyvų veikla gali atrodyti neteisėta ar pažeidžianti žmogaus teisę į privatų gyvenimą.
Projekto iniciatoriai tikisi, kad priėmus Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą bus sunorminti privačios detektyvinės veiklos organizavimo pagrindai, reglamentuotos privačių detektyvų teisės ir pareigos, nustatytos galimos privačios detektyvinės veiklos formos, numatytos paslaugos, kurias galės teikti privačia detektyvine veikla užsiimantys asmenys. Kartu siūloma reglamentuoti, kad verčiantis privačia detektyvine veikla būtų privaloma licencija. Posėdyje buvo pripažinta, kad privačių detektyvų veikla turi būti aiškiai reglamentuota, tačiau pateikta nemažai pastabų dėl parengto įstatymo nuostatų.
Komiteto nuomone, įstatymo projekte privačių detektyvų veiklos ribos yra apibrėžtos nepakankamai, ypač kalbant apie duomenų ir dokumentų rinkimą. Komitete išsakyta kritika dėl to, kad priėmus tokį įstatymą, galimybės rinkti asmens duomenis privatiems detektyvams būtų suteikiamos platesnės nei teisėsaugos pareigūnams: jei teisėsaugos pareigūnai turi gauti teismo leidimą telefoninių pokalbių pasiklausymams – privatiems detektyvams toks reikalavimas nenustatytas. Taip būtų pažeistos žmogaus teisės į privatumą. Taip pat komitete iškelta abejonė dėl reikalavimo privačiam detektyvui mokėti lietuvių kalbą ir turėti aukštąjį išsilavinimą, nes nėra aišku, ar šie reikalavimai yra proporcingi ir būtini. Kalbant apie privačių detektyvų veiklą, tai pat ir šios veiklos licencijavimo būtinumas kelia abejonių. Remiantis paslaugų direktyva – licencijavimo tvarka taikoma tik esant būtinumo kriterijui. Be to, neaišku, ar kitos šalies privatūs detektyvai, kuriems nėra nustatytas veiklos licencijos reikalavimas, galėtų veikti Lietuvoje. Vertindamas įstatymo projekto tikslą aiškiai reglamentuoti privačių detektyvų veiklą, komitetas įstatymo projektui iš esmės pritarė. Tačiau pasiūlyta tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto posėdyje išsakytas pastabas.
Atsižvelgiant į tai, kad Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas numatys „asmens kilmės, giminystės ryšių, biografinių ir kitų duomenų apie asmenį rinkimą šio asmens prašymu“, rengėjai papildė ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą – pateiktas lydimasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4306. Šiam projektui komitetas nepritarė atsižvelgiant į komitete išsakytas pastabas Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui dėl nuostatų, galimai pažeisiančių žmogaus teises į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo principus, įtvirtintus Asmens duomenų apsaugos įstatyme.
kriminalai.com
šaltinis: LRS info.