Vyriausybė šiandien posėdyje pritarė Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui, Administracinių teisės pažeidimų ir Darbo kodeksų pakeitimams, kuriuose numatomos kompleksinės priemonės, siekiant mažinti nelegalų darbą ir administracinę naštą verslui Lietuvoje. Dėl šių pakeitimų dar turėtų apsispręsti Seimas.
Projektai buvo parengti siekiant efektyviai kovoti ne tik su nelegaliai Lietuvoje esančių trečiųjų šalių piliečių, bet ir su Lietuvos piliečių nelegaliu darbu. Taip pat siekiama mažinti darbdavių paskatas nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialines draudimo garantijas.
Viena iš siūlomų naujovių – darbdavio įpareigojimas pranešti „Sodrai“ apie naujai įdarbintą darbuotoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki jo numatytos darbo laiko pradžios (iki šiol buvo galima pranešti ir tą pačią dieną). Šiuo metu praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbo sutartys sudaromos tik Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu, po to apie šį faktą informuojant „Sodrą“. Tokiu atveju įrodyti, kad buvo nelegalaus darbo atvejis, praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, numatomi pakeitimai, nustatant, kad darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, pradeda dirbti tik kitą dieną po pranešimo apie jo įdarbinimą pateikimo „Sodrai“.
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatytos tokios sankcijos nelegaliai samdančiam žmones darbdaviui (tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui): bauda (nuo 3 tūkstančių litų iki 10 tūkstančių litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų; tokie patys veiksmai, padaryti juridinio asmens, jau bausto už šį pažeidimą, užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 10 tūkstančių litų iki 20 tūkstančių litų).
Taip pat darbdaviui numatytos tokios sankcijos: įpareigojimas išmokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip minimalios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius, be to, nustačius nelegalų darbą, gali būti taikomi apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą ir kt.
Šiuo įstatymu taip pat siekiama numatyti sankcijas darbdaviams, kurie nelegaliai įdarbina trečiųjų šalių piliečius, pvz., įpareigojama padengti nelegaliai dirbusių trečiosios šalies piliečių grąžinimo į užsienio valstybę išlaidas. Darbdaviams, kurie buvo nelegaliai įdarbinę nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius, o darbo sąlygos buvo žeminančios, numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Verta atkreipti dėmesį, kad numatomi pakeitimai, siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams. Siūloma atsisakyti patarnavimo sutarčių, darbo sutarčių registravimo žurnalų, taip pat Vyriausybės nustatytų pavyzdinės darbo sutarties bei darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formų. Vietoj jų siūloma suteikti ūkio subjektams teisę naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, laisvos formos darbo sutartimis bei laisvos formos darbuotojo tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Įvertinus tai, kad didžiausią administracinę naštą įmonėms sukeliantis informacinis įpareigojimas – informacinių lapelių privalomas įteikimas darbuotojui, nustatoma, kad šis lapelis išduodamas tik darbuotojo prašymu.
Remiantis statistika, Lietuvoje praėjusiais metais nustatyti 7148 nelegalaus darbo atvejai.
kriminalai.com
šaltinis: LRV info.