Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pusmetį vykdė sociologinę apklausą, kurioje sudalyvavo per pusantro tūkstančio Lietuvos įmonių atstovų. Skirtingą veiklą įvairiose šalies regionuose vykdantys verslininkai nurodė, kuriose viešojo sektoriaus srityse ir procedūrose jiems yra tekę susidurti su korupcija, taip pat kokias priemones laiko veiksmingiausiomis norint jai užkirsti kelią ateityje.
Užpildyti anketą STT svetainėje Lietuvos įmonių atstovai galėjo nuo 2012 m. spalio iki šių metų balandžio. Iš viso buvo gauti 1520 įmonių, vykdančių veiklą prekybos, gamybos, statybos darbų, transporto, logistikos, atliekų tvarkymo, informacinių technologijų, reklamos, personalo vadybos, nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, sveikatos priežiūros srityse, švietimo paslaugų ir kituose sektoriuose, atsakymai.
Rizikingiausiomis dėl galimos korupcijos valstybinio valdymo, viešųjų ar administracinių paslaugų sritimis buvo įvardytos sveikatos paslaugų, viešųjų pirkimų, įdarbinimo į valstybės tarnybą, leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimo, žemės paskirties keitimo, detaliųjų planų tvirtinimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti, paramos iš ES fondų gavimo procedūros.
Atsakydami į klausimą, kuriose veiklos srityse yra tekę susidurti su korupcija, daugiausiai respondentų nurodė sveikatos priežiūros sektorių (22,37 proc. apklaustųjų) ir viešųjų pirkimų procedūras (21,32 proc.). Tarp dažniausiai minimų taip pat buvo žemės dokumentų tvarkymo, bankroto administravimo, bylų nagrinėjimo teismuose, statybų ir remonto, projektavimo, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos priimant teisės aktus, Europos Sąjungos (ES) infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo, bankų veiklos ir kitos sritys. 280 apklaustųjų (18,42 proc.) nurodė nesusidūrę su korupcija.
Trečdalis respondentų nurodė susidūrę su valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu tarnyba, beveik 15 proc. – su tarnybinių pareigų neatlikimu. Iš kiek daugiau nei 5 proc. apklaustųjų buvo reikalaujama kyšio.
Veiksmingiausiomis korupcijos viešajame sektoriuje prevencijos priemonėmis apklaustų įmonių atstovų įvardijo asmenų, skiriamų į atsakingas pareigas visuomenei svarbiose srityse, tikrinimą, kurį atlieka STT pareigūnai, taip pat korupcijos atvejų viešinimą, baudžiamosios atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas griežtinimą, pajamų ir turto deklaravimą.
Tiek sociologinio tyrimo „Korupcijos žemėlapis 2011“ rezultatai, tiek STT patirtis rodo, kad pagrindinį korupcijos mastą Lietuvoje lemia būtent verslo subjektų, įmonių veikla. „Korupcijos žemėlapio“ duomenimis, verslininkai korupciją laiko antra opiausia problema po mokesčių dydžio bei netinkamo jų administravimo ir laiko ją viena pagrindinių kliūčių verslo vystymui šalyje. Todėl, anot STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Romualdo Gylio, gauti verslo įmonių atsakymai yra labai svarbūs koreguojant ir planuojant korupcijos prevencijos priemonių vykdymą. Papildžius ir atnaujinus anketos turinį apklausą planuojama tęsti.
kriminalai.com
šaltinis: STT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.