Valstybinės žemės nuomos sutarčų pabaiga ir statinių likimas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas
Teisinė atsakomybė dėl statinių atstatymo valstybinėje žemėje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstybė, sudariusi valstybinės žemės nuomininkui teisėtą lūkesď atstatyti sklype esančius statinius, prisiima tam tikrą atsakomybę. Tačiau kartu nuomininkas, suprasdamas nuomos termino pabaigą, pasikeitusį teisinį reguliavimą bei pareigą atlaisvinti sklypą, pats turi įvertinti riziką dėl statinio remonto finansinių išlaidų.
Ginčai dėl statinių likimo ir nuomos sutarčių nutraukimo
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimus, kuriais ji įpareigota savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypus bei kuriais atsisakyta išpirkti jai priklausančius statinius. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
Kasacinio teismo išaiškinimai dėl statinių griovimo ir kompensacijų
Kasacinis teismas nustatė, kad nuomininko pareiga savo lėšomis likviduoti pastatytus statinius ar gauti kompensaciją priklauso nuo to, ar statiniai buvo pastatyti su leidimu ir ar tai buvo numatyta nuomos sutartyje. Jei statiniai buvo pastatyti be leidimo, jie laikomi neteisėtai pastatytais. Kitu atveju viskas priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų ir nuomotojo valios leisti ar neleisti statybą valstybinėje žemėje.
Nuomos sutarčių sąlygos ir nuomininko lūkesčiai
Teismai nustatė, kad nuomos sutartyse buvo numatyta galimybė rekonstruoti statinius pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą bei gavus nuomotojo sutikimą. Tai galėjo sukurti ieškovės lūkesčius dėl statinių atstatymo, tačiau ji dar nepradėjus darbų buvo inicijuotas teisminis procesas dėl detaliojo plano teisėtumo.
Teismo pozicija dėl ieškovės atsakomybės
Aukščiausiasis Teismas pabrėŷ, kad ieškovė, žinodama apie nuomos pabaigą, savarankiškai prisiėmė finansinę riziką, nuspręsdama atstatyti statinius pasikeitus teisinėms aplinkybėms. Be to, ji turėjo kitų teisių gynimo būdų, tokių kaip nuomos sutarčių nutraukimas ar nuostolių atlyginimo reikalavimas, tačiau jais nepasinaudojo ir atliko kapitalinį remontą likus vos trejiems metams iki nuomos pabaigos. Dėl to ji prisidėjo prie statinių griovimo išlaidų didėjimo.
Administracinių teismų sprendimai ir kompensavimo galimybės
Kadangi administraciniai teismai pripažino detalųjį planą prieštaraujančiu teisės aktams, po šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad nuomos sutartys bus pratęstos arba už atliktą statinių atstatymą bus suteikta kompensacija. Teismas nusprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprivalo išpirkti statinių buvusios nuomos sutarčių pabaigos metu. Tačiau ieškovė turi teisę į kompensaciją už statinių dalis, kurios išliko iki administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Be to, nuspręsta, kad šios statinių dalys turi būti griaunamos atsakovės lėšomis, o statinių pagerinimai kapitalinio remonto metu – ieškovės lėšomis.
2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-1075/2025. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kriminalai.com
Informacijos šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.