2012 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje už pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis) R. V. pripažino kaltu ir paskyrė 150 MGL (19 500 devyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) baudą. Už tos pačios nusikalstamos veikos, o taip pat ir melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnio 1 dalis) kaltinamąją O. S. teismas pripažino kalta ir skyrė 160 MGL (20 800 dvidešimt tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą.
2008 m. lapkričio 21 d. kaltinamasis R. V., įsigijęs sudegusį, ekonomiškai nenaudingą taisyti automobilį „KIA CEED“ ir realiai jo nesuremontavęs, veikdamas kartu su O. S., tariamai pardavė pastarajai kaip techniškai tvarkingą minėtą automobilį. Tą pačią dieną kaltinamoji O. S., veikdama kartu R. V. ir siekdama gauti draudiminę išmoką, apdraudė šį automobilį KASKO draudimu.
2009 m. sausio 27 d. kaltinamoji O. S., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, kad buvo pagrobtas jai priklausantis 35 000 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių litų) vertės automobilis „KIA CEED“. Po dviejų dienų nuvykusi į draudimo bendrovę kaltinamoji melagingai pranešė apie minėto automobilio pagrobimo aplinkybes, taip pat nurodė, kad automobilis iki vagystės buvo be defektų ir sugadinimų. Tokiu būdu ji pasikėsino apgaule įgyti draudimo bendrovės turtą – 36 800 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų litų) draudimo išmoką. Nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo kompanijos darbuotojams suabejojus vagystės aplinkybėmis, pinigai nebuvo išmokėti.
Kaltinamieji O. S. ir R. V. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Už šio sunkaus nusikaltimo padarymą LR BK nustato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kaltinamieji anksčiau neteisti, administracine tvarka nebausti, turi gyvenamąsias vietas. Nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo treji metai. Per šį laikotarpį kaltinamieji nenusižengė įstatymams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo principu (bausmė turi būti adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms), padarė išvadą, kad sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir yra pagrindas kaltinamiesiems skirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje. Padaryta nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamiesiems O. S. ir R. V. turtinio pobūdžio bausmes – baudas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.
kriminalai.com
šaltinis: Vilniaus m. 3 AT info.