Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 7333 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 7 proc. Tačiau gaisruose žuvo 97 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 80), o 135 gyventojai (144) patyrė traumų. Be to, pastaruoju metu didėja ir skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo gegužės 1 d. iki liepos 4 d. vien tik ugniagesiai jau ištraukė 43 skenduolius. Prasidėjus karščiams, nelaimių vandenyje gali dar padaugėti, nes pastarųjų penkerių metų statistika byloja, kad per liepos mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių vidutiniškai ištraukia per 40 nuskendusių žmonių. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokite staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstykite. Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų.
Per karščius kyla ir gaisrų pavojus miškams. Tad su atvira ugnimi čia reikia elgtis ypač atsargiai: nepalikti neužgesinto laužo, juos kurti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų nuorūkų, degtukų.
Šiemet jau kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 1 gaisras, pasiglemžęs 3 gyvybes. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 59. 11 žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kaune, 7 – Klaipėdoje, po 6 – Prienų ir Vilniaus rajonuose. Net 31 gyventojas žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 27 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 15 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 7 gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, 3 – dėl padegimų, o 10 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3215, arba 43,8 proc. visų gaisrų, išdeginusių beveik 5 tūkstančius hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 13,8 proc. 1132 gaisrai (arba 15,4 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 72 žmonės. Be to, 619 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,4 proc.), 613 kartų degė transporto priemonės (8,4 proc.), 54 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinta 3840 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3493. Ugnis sunaikino 187 pastatus, 197 transporto priemones (14,5 proc. daugiau negu pernai), 438 tonas pašarų, 4228 kv. m gyvenamojo ploto ir 10414 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 126 žmones (tarp jų 10 vaikų), 539 pastatus, 87 transporto priemones, 565 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (51,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (9,4 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,4 proc.), neatsargus rūkymas (3,2 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 289 padegimai (3,9 proc.), o 492 gaisrų (6,7 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 3188 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 7,5 proc. 1302 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 937 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 237 gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 81 gyventoją (pernai per tą patį laikotarpį –29) bei ištraukė 83 skenduolius (pernai – 76). 297 kartus ugniagesiai gelbėtojai darbavosi transporto avarijose (16 proc. daugiau negu pernai) ir, panaudoję specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 98 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 39 žuvusiųjų kūnus. Be to, ugniagesiai likvidavo 94 cheminius incidentus, 45 kartus rinko gyvsidabrį, 31 kartą darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 236 gyventojus, iš jų 17 vaikų.
kriminalai.com
šaltinis: VPGT info.