Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. kovo 6 d. nutartimi priėmė Seimo narių Stasio Šedbaro, Valentino Stundžio, Gintaro Steponavičiaus ir Dalios Teišerskytės pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymas „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
LVAT teisėjų kolegija, priėmusi Seimo narių pareiškimą ištirti švietimo ir mokslo ministro įsakymo teisėtumą bei siekdama užtikrinti galimybę suinteresuotai visuomenės daliai pasisakyti administraciniuose teismuose itin aktualiais jai klausimais, nusprendė pasiūlyti Lietuvos moksleivių sąjungai, Lietuvos studentų atstovybių sąjungai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijai „Macierz Szkolna“, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijai, Lietuvos lenkų sąjungai, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinei tarybai, Tautinių bendrijų namams iki 2013 m. balandžio 2 d. pateikti LVAT savo nuomonę dėl pareiškėjų pareiškimo. Pateikti savo nuomonę taip pat pasiūlyta ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, atsižvelgus į jai įstatymu suteiktą kompetenciją kalbos politikos klausimais.
Pareiškėjai Seimo nariai, prašydami ištirti ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumą, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą, kol byla bus išnagrinėta LVAT. Kaip pažymėjo pareiškimą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis ir iš esmės skiriasi nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo – pripažinti ginčijamą norminį administracinį aktą teisėtu arba prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams bei jį panaikinti. Anot LVAT, tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime.
LVAT teigimu, teismui pripažinus ginčijamą norminį administracinį aktą neteisėtu, nebūtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymo sustabdyti Įsakymo galiojimą netenkino. LVAT teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo bylose.
kriminalai.com
šaltinis: LVAT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.