Teismas nubaudė panevėžietį, pasavinusį svetimą mokėjimo kortelę. Į nepatikimas rankas atiduota mokėjimo kortelė nukentėjusiajai sukėlė nemažai rūpesčių, o kaltininką dar kartą atvedė į teisiamųjų suolą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas vasario 12 dieną baigė nagrinėti baudžiamąją bylą ir paskelbė nuosprendį Panevėžio miesto gyventojui 46 metų N.B., pripažintam kaltu dėl svetimos mokėjimo kortelės pasisavinimo ir jos panaudojimo.
Teismas nustatė, kad praėjusių metų liepos 9 dieną kaltinamąjį N.B. pažįstama panevėžietė pasikvietė į namus išgerti alaus. Bute tuo metu lankėsi ir šeimininkės draugė – nukentėjusioji D.L. Pritrūkus alaus, D.L. padavė N.B. savo mokėjimo kortelę, ant lapelio užrašė PIN kodą ir paprašė nupirkti gėrimų.
Vyras grįžo su pirkiniais, tačiau mokėjimo kortelės D.L. negrąžino. Kai jis išėjo, nukentėjusioji pasigedo savo banko kortelės. Grįžusi į namus ir ten taip pat neradusi kortelės, D.L. paskambino į banką ir ją užblokavo, tačiau N.B. jau buvo spėjęs per du kartus bankomate iš sąskaitos paimti 240 litų.
Kitą rytą D.L. sutuoktinis paskambino kaltinamajam ir paprašė grąžinti mokėjimo kortelę, tačiau šis pasakė kortelės neėmęs ir nieko nežinąs. Tuomet D.L. kreipėsi į policiją. Nukentėjusiajai teko pasirūpinti nauja kortele.
D.L. teisme savo kaltę neigė. Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus, pripažino panevėžietį kaltu dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, panaudojimo ir sukčiavimo.
„Kaltinamojo N.B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Ištyrus bylos aplinkybes nustatyta, kad nukentėjusioji D.L. mažai pažįstamam asmeniui patikėjo jai priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę”,– konstatavo teismas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę N.B., teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis teistas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, išvadų nepadarė, ir skyrė jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Paskirtą bausmę subendrinus su neatliktos bausmės dalimi, kaltinamajam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams. Bausmę N.B. turės atlikti pataisos namuose.
Teismas tenkino D.L. ieškinį ir priteisė iš N.B. 260 Lt nukentėjusiosios turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Kriminalai.com primena, kad 2012 m. liepos mėn. Vilniaus apygardos teismas paskelbė irgi dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už pinigų pasisavinimą, tačiau teismo procesas vyko dėl beveik pusės milijono litų.
Vilniaus apygardos teismas, savo nuosprendyje konstatavęs, kad buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė ir jos draugė Ona Goluskaitė iššvaistė daugiau kaip 373 tūkst. litų paskelbė, kad R. Petkelienei turi būti skirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tokią pačią bausmę teismas skyrė ir jos draugei O. Goluskaitei.
Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog R. Petkelienė iššvaistė Seimo turtą, tačiau tai padarė dėl neatsargumo ir pasitikėjimo kitais asmenimis. Tuo tarpu O. Goluskaitės veiksmai kvalifikuoti kaip sukčiavimas.
Beveik pusės milijono litų grynųjų pinigų kasoje buvo pasigesta prieš trejus metus, 2009-ųjų birželį.
Teismas konstatavo, kad būdama visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtas pinigines lėšas bei jų apskaitą ir turėdama įgaliojimus jomis disponuoti, R. Petkelienė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O. Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. Lt. Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo O. Goluskaitei.
Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, Seimo kancleris kreipėsi į policiją.
kriminalai.com
šaltinis: kriminalai.com; Panevėžio m. AT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.