Lietuvos gyventojai svarbiausiu savo sukauptu turtu laiko būstą, kuriame gyvena. Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius kelerius metus, nemaža dalimi praradus finansinį stabilumą, mūsų šalies gyventojai kur kas labiau ėmė rūpintis savo turimo turto išsaugojimu. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad savo būstą draudžia beveik pusė žmonių, savanoriškai pasirūpinusių draudimu.
„Tyrimo duomenys rodo pozityvią tendenciją Lietuvos visuomenės finansinio išprusimo srityje. Sumažėjus žmonių galimybėms įsigyti naują būstą, sumenkus pajamoms, išliekant aukštam nedarbo lygiui, visuomenė suprato, kad būtina saugoti tai, kas iki šiol yra sukaupta. Be to, įsisąmoninta, kad bet kokia padaryta žala didžiausiam turtui – būstui – atneša didžiules išlaidas. Vagys tiek nepajėgūs išnešti namų turto, kiek gali sukelti pratrūkęs vamzdis, gaisras ar užliejimas. Beje, apklausa parodė, kad net 11 proc. žmonių apsidrausti paskatino skaudi savo ar artimųjų patirtis“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Saugumo jausmas ir apsisaugojimas nuo nelaimių yra pagrindinės priežastys, kodėl draudžiamas būstas. M.Jundulas atkreipė dėmesį, kad kalbėdami apie saugumą gyventojai turi galvoje ir fizinį, ir emocinį saugumo jausmą.
Būstą ir namų turtą dažniau draudžia moterys nei vyrai. Pagal tyrimo duomenis, šeimas turintiems žmonėms saugumas kaip priežastis drausti būstą yra kur kas svarbesnis nei viengungiams, o kaimo žmonėms – svarbiau nei miestiečiams.
„Būstas kaip užtikrinta vieta gyventi šeimai yra lemiamas kriterijus, kalbant apie pagrindinį žmogaus poreikį turėti stogą virš galvos. Nenuostabu, kad būstą dažniau draudžia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau turi šeimas, vaikus ir suvokia, kad kito būsto gali jau ir nebeįsigyti“, – mano M. Jundulas.
Jis atkreipia dėmesį, kad saugumo jausmas kaip priežastis drausti turtą yra svarbus mažesnes pajamas (iki 1500 Lt) gaunantiems žmonėms. Mažai uždirbantiems ar iš pašalpų gyvenantiems asmenims (pensininkams, bedarbiams) draudimas tampa vienintelis garantas išsaugoti stogą virš galvos. Kaime gyvenantiems žmonėms draudimas užtikrina saugumą ir nuo nelaimių bei gaisrų, t.y. nuo stichinių gamtos įvykių, kelerius metus iš eilės siaubusių Lietuvą ir itin daug žalos pridariusių kaimo vietovių ūkiams.
Beje, tyrimas parodė, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys kur kas dažniau draudžia ir vidaus turtą. Nedaug uždirbanti visuomenės dalis, bedarbiai ir pensininkai pasirūpina ir tuo smulkesniu turtu, kurį turi sukaupę namuose.
„Kuo sunkiau ir su didesnėmis pastangomis turtas įsigytas, tuo jis žmogui yra vertingesnis. Todėl suprantama, kad žmonės stengiasi apsaugoti nuo nelaimių ar vagysčių ir, pvz., savo televizorių, buitinę techniką, baldus. Šis siekis įgyja vis tvirtesnį pagrindą, nes žmonės suvokia, kad pajamos artimiausiu metu nedidės, finansinė situacija pagerėjimo nežada. Be to, lizingo paslaugas teikiančių įmonių duomenys rodo, kad nemažą dalį namų turto mažesnių pajamų gyventojai įsigijo lizingu, kurį reikėjo išmokėti net pablogėjus ekonominei situacijai“, – teigia „PZU Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, iš mažesnių pajamų gyvenantys asmenys jau išmoko ekonomikos pamokas ir gana gerai suskaičiavo draudimo paslaugų vertę ir naudą, užsitikrinant gyvenimo saugumą.
kriminalai.com
šaltinis: PZU Lietuva info.