Praėjo lygiai metai, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pakeitęs atsakomybės taikymo smurtautojui praktiką. Šis įstatymas įtvirtino naują sąvoką – artima aplinka. Tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Reikia pažymėti, kad šiame įstatyme smurtas suprantamas veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis (fizinio skausmo sukėlimas, sveikatos sutrikdymas), psichinis (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), seksualinis, ekonominis (žala turtui ar aplinkai) ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Įstatyme nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Todėl gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Reikia akcentuoti, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas nepriklausomai nuo to ar buvo gautas nukentėjusiojo skundas ar ne, t.y. smurtą patyrusiam asmeniui rašyti pareiškimo ar teikti skundo nebereikia.
Seniūnai ar kiti bendruomenės nariai taip pat gali pranešti, kad yra smurtaujama konkrečioje šeimoje ir tuo pagrindu policijos pareigūnai turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir siekiant apsaugoti smurtą patyrusį asmenį, teismas smurtautojui gali skirti įpareigojimus: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi ne vėliau kaip per 48 valandas. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą.
Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui ir pradėjus jį įgyvendinti per 2012 metus Skuodo rajono apylinkės teisme buvo gauti 46 prokuroro prašymai,
susiję su smurtu artimoje aplinkoje. 12 ikiteisminių tyrimų prokurorai prašė nutraukti, o 34 bylos buvo išnagrinėtos teisme, priimant nuosprendžius ar baudžiamuosius įsakymus. Atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes teismas skyrė smurtautojams įvairiais bausmes, pvz. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, viešuosius darbus (nuo 3 iki 7 mėnesių), areštą (nuo 30 iki 70 parų), laisvės apribojimą (nuo 6 iki 10 mėn.), laisvės atėmimą su bausmės vykdymo atidėjimu arba be (nuo 8 mėn. iki 1,5 metų).
Daugiausiai smurto atvejų buvo tarp sutuoktinių (53%) ir sugyventinių (26%) taip pat užfiksuoti atvejai, kai suaugę vaikai smurtavo prieš savo tėvus, tėvai prieš vaikus – viso 21%. Visi smurtautojai buvo vyrai. Analizuojant smurtautojų amžių pastebima, kad dažniausiai tai 30 – 45 metų vyrai (50%), 20% sudaro smurtautojai, kuriems iki 30 metų ir 30% – kuriems daugiau kaip 46 metai. Jauniausiam smurtautojui buvo 19 metų, o vyriausiam – 72 metai. Būtina akcentuoti, kad alkoholio vartojimas turi didelės įtakos smurtiniam elgesiui, net 85% smurtautojai buvo neblaivūs.
Iki Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo nebuvo žinoma, kiek iš tikrųjų moterų, vaikų ar tėvų kenčia nuo artimųjų smurto. Tai rodo faktas, kad per 2011 metus buvo gauti tik 6 prokuroro prašymai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Remiantis pateiktais duomenis atrodo, kad įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui padaugėjo smurto atvejų artimoje aplinkoje. Tačiau dabar šis įstatymas tik parodo realią kasdienybę, kiek iš tiesų artimųjų kenčia nuo smurtautojų. Įstatymo dėka palengvėjo nukentėjusiojo teisė įrodyti smurtautojo veiksmus, o atitinkamai smurtautojai neišvengia atsakomybės. Šį įstatymą galėtume laikyti ir kaip prevencine priemone, nes kai kurie asmenys galbūt susilaiko nuo veiksmų žinodami, kad pateks į areštinę, vyks teisminis procesas, o apie jų poelgį sužinos visuomenė.
kriminalai.com
šaltinis: Skuodo r. apylinkės teismo info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.