Šiauliuose vyko Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventė, kurios didžiausias siurprizas – tarptautinis aviacijos šou „Plieno sparnai 2012“. Šventėje dalyvauja ne tik Lietuvos karinė ir civilinė aviacija, bet ir kitų NATO šalių kariniai orlaiviai, parengę šventei įspūdingus pasirodymus ore.
„Kariuomenės ir visuomenės šventė daug kartų džiuginusi vilniečius ir kauniečius šiemet keliauja į Šiaulius. Miestą, kur dislokuotas geriausiai matomas NATO saugumo garantas, – Baltijos šalių oro policijos misija. Tai, kad NATO šalių karinės oro pajėgos dalyvaus ir mūsų šventėje, tik patvirtina mūsų bendrumą ir tai, koks svarbus yra NATO solidarumo principas“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Aviacijos šou „Plieno sparnai 2012“ surengtas Karinių oro pajėgų dvidešimtmečio proga. Šou metu demonstruojamas įspūdingas lėktuvų pilotažas, kurį atliks lakūnai su retro, koviniais, transportiniais, moderniais orlaiviais ir sraigtasparniais. Programoje – ne tik karinės aviacijos pasirodymai, bet ir akrobatiniai skraidymai, tarp jų – akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys.
Savo įspūdingomis programomis ore stebino ir kitų NATO šalių Karinės oro pajėgos. Planuojamas ilgesnis nei dviejų valandų jų pasirodymas.
Jungtinėje programoje „oras-žemė“ savo profesionalumą demonstravo jungtinės karinės pajėgos. Taip pat buvo galima iš arti pamatyti įvairių Lietuvos retro, esamų ir užsienio orlaivių ekspozicijas, antžeminę techniką ir ginkluotę.
Nors šių metų kariuomenės ir visuomenės šventėje pirmu smuiku grojo Karinės oro pajėgos, turėjo ką parodyti ir kitos trys kariuomenės pajėgų rūšys – Sausumos, Karinės jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgos.
Šventės dalyviai galėjo pabendrauti su kariais, taip pat pamatyti karinę techniką ir ginkluotę: šarvuočius M113, visureigius HMMWV su ginkluote, sunkvežimius SISU, UNIMOG, artilerijos pabūklus, simuliatorių JAVELIN, priešlėktuvinę sistemą STINGER, lengvuosius šaulio ginklus, povandeninių veiksmų komandos įrangą, dykumos džipą su įranga ir ginkluote.
Šventėje tradiciškai buvo galima išbandyti savo jėgas įvairiuose kariniuose atrakcionuose – išardyti ir surinkti ginklą, pasimatuoti karinę uniformą ir nusifotografuoti, užsimaskuoti veidą. Aštrių pojūčių mėgėjai galėjo patys pabandyti išminuoti minų lauką. Įvairių smagių ir karinių užduočių kariai parengė ir jauniausiems šventės dalyviams.
Taip pat buvo galima įvertinti kariuomenės logistiką, kuri demonstravo aprangos ir ekipuotės ekspoziciją, karo lauko ligoninę, karo kartografijos galimybes, įvairią techniką ir ginkluotę. Kariuomenės ir visuomenės šventė vyko vienintelį kartą per metus, kai mobilizuojamos visos pajėgos tam, kad visuomenė iš arti galėtų pamatyti, kuom gyvena ir kokius iššūkius nugali dabartinė Lietuvos kariuomenė. Tai buvo unikali proga per vieną dieną iš arti pamatyti įspūdingiausias kariuomenės gyvenimo puses.
Kaip visuomet ypatingas dėmesys šventėje buvo skirtas pokario laikų partizaninės kovos temai. Šventės vietoje buvo įrengta partizanų giraitė su bunkeriais ir inscenizuotu 1945–1953 m. partizanų gyvenimu, kurį padėjo sukurti Lietuvos šauliai, karo istorijos klubas „Grenadierius“. Partizanų giraitėje taip pat galima buvo pamatyti tuo laikotarpiu naudotus ginklus, partizanų uniformas, kitus naudotus partizaninės ekipuotės elementus ir išvysti teatralizuotą pasirodymą „Partizano priesaika“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras demonstravo dokumentinius filmus ir pristatė parodą apie partizaninį karą, galima buvo įsigyti centro leidinių apie rezistenciją.
Prieš šventę Šiauliuose Minaičiuose, Radviliškio r., vyko iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie 1949 metų Deklaracijos memorialo, kur 1949 metų vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Kartu su krašto apsaugos sistemos vadovybe partizanų atminimą pagerbė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Tačiau tai ne tik kariuomenės šventė. Joje aktyviai dalyvauja ir visuomenė, ir ne tik stebėdama, bet ir pati rodydama savo programas. Kultūrinę programą šventėje parodė Šiaulių regiono saviveiklininkai.
Pagrindinis šventės partneris – Šiaulių miesto savivaldybė. Kiti šventės partneriai – Šiaulių miesto, Šiaulių ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Didysis šventės rėmėja JK ir Italijos aviakompanija „Augusta Westland“. Rėmėjai – VĮ „Oro navigacija“, UAB „Helisota“, aviakompanija „Alenia“. Mažieji rėmėjai – UAB „Putokšnis“, AB „Gubernija“, UAB „Elsis“, restoranas „Žemaitis“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, UAB „Bernelių užeiga“, savaitraštis „Šiauliai plius“, UAB „Limena“, aviakompanija „Eurocopter“. Informaciniai rėmėjai – Lietuvos radijas, LNK.
Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos, paprastai šios šventės vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį.
kriminalai.com
šaltinis: KAM info.