Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje didžiausi sekimo mastai Europos Sąjungoje. Nepaisant to, naujojo Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekte siūloma asmenų sekimą iki 3 dienų vykdyti nesankcionuotai, o sekimą sankcionavus prokurorui – neribotą laiką.
Parlamentaro, Žmogaus teisių komiteto nario Evaldo Lementausko teigimu, pagal sekimo mastus, Lietuvą galima drąsiai vadinti policine valstybe, o siūlomas įstatymo projektas atvertų dar platesnius kelius žmogaus teisių pažeidimams. Pasak Seimo nario, net Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina atvirai deklaruoja, kad žmogaus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos valstybės vardu. Ir tai pateikiama kaip norma.
„Kyla klausimas, į kokias valstybes Lietuva lygiuojasi? Sekimo mastais jau išsiskiriame visos ES kontekste, tačiau maža to – siūloma įteisinti nesankcionuotą sekimą. Taip atvirai ir valstybės lygmeniu pažeidinėjamos žmogaus teisės, mano galva, nesiderina su demokratinės valstybės principais“, – sako E. Lementauskas.
Pasak Seimo nario, žmogaus teisių apsauga Lietuvoje – tik deklaratyvus ir realiai nefunkcionuojantis reiškinys. Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) duomenimis, dažniausiai jas pažeidžia pati valstybė bei jos teisėsaugos institucijos. Deja, didžiajai daliai Lietuvos politikų žmogaus teisės – nė motais.
„Iki šiol vienintelis būdas apsiginti mūsų šalies piliečiams – kreipimasis į Strasbūrą, tačiau ir ši galimybė dabar labai sumažėjo. Lietuva nuolankiai pritarė Didžiosios Britanijos siūlymams EŽTT galios sumenkinimui bei galimybių piliečiams kreiptis į šį teismą ribojimui. Dar daugiau, kai kurie Lietuvai atstovaujantys Europos Parlamento nariai kur kas labiau susirūpinę žmogaus teisių apsauga Azerbaidžane nei mūsų šalyje. Tad nėra ko stebėtis, kad net tokie aukšti šalies pareigūnai kaip G. Grina drąsiai viešai pareiškia, jog žmogaus teisės Lietuvoje pažeidinėjamos valstybės vardu“, – sako parlamentaras.
E. Lementausko teigimu, šiandien situacija tokia, kad teisėsaugos institucijos yra atsakingos už masiškai vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nors vos prieš metus šalies Prezidentė, kalbėdama apie žmogaus teises, jas įvardijo kaip pamatinę vertybę, o valstybės įsipareigojimą ginti ir užtikrinti žmogaus teises deklaravo kaip vieną svarbiausių šiuolaikinės demokratinės valstybės bruožų.
Anot Žmogaus teisių komiteto nario, tokia situacija bus tol, kol šalies politikai ir atsakingos institucijos žmogaus teisių pažeidimų neims vertinti kaip esminių. Deja, kol kas perspektyvos ne kokios: į žmogaus teisių apsaugą žiūrima pro pirštus, o siekiai steigti Žmogaus teisių instituciją, veikiančią daugelyje šalių, taip ir lieka kalbomis.
kriminalai.com
šaltinis: LRS info.