Prokurorų kaltinimą panevėžiečiui dėl neteisėto praturtėjimo patvirtino teismas

Panevėžyje neteisėtai praturtėjęs – iš nenustatytų šaltinių nuosavybės teise įgijęs 350 tūkstančių litų T. M. pripažintas kaltu – 28 metų panevėžietis nubaustas 100 minimalių gyvenimo lygių –13 tūkstančių litų bauda, nutarta konfiskuoti nuosavybės teise jam priklausantį 350 tūkstančių litų vertės turtą.

Tokį sprendimą, baigęs nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų perduotą neteisėto praturtėjimo baudžiamąją bylą, priėmė miesto apylinkės teismas.

Pernai vasario mėnesį T. M. pagal pinigų išmokėjimo kvitą iš Panevėžyje veikusios uždaros akcinės bendrovės „Adreka“ (buvusio „Jungtinio duonos centro“) atgavo 350 tūkstančių litų, kurie pagal paskolos sutartį prieš kelerius metus buvo paskolinti tai pačiai  bendrovei.

„Paskolinta didelė pinigų suma sukėlė pareigūnų įtarimus ir paskatino patikrinti miesto gyventojo pajamų teisėtumą, nes asmuo, iki tol įvairiose įmonėse po keletą mėnesių dirbęs samdomu darbuotoju ir gaudavęs nedaug didesnį už minimalų atlyginimą uždarbį, pats nuolat skolindavęsis pinigus iš kredito įstaigų, negalėjo teisėtai uždirbti paskolintų 350 tūkstančių litų. Prokurorų pateiktus kaltinimus patvirtinęs ir pripažinęs kaltinamojo veikos kvalifikavimą teisingu, teismas konstatavo, kad kaltinamasis neturėjo teisėtų pajamų tokio dydžio paskolai suteikti“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad T. M. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl neteisėto praturtėjimo, nes įsigaliojus šiai įstatymo normai, jis turėjo nuosavybės teise didesnės, negu 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turto,  žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Daugiau kaip prieš dvejus metus Baudžiamąjį kodeksą papildęs naujas 1891 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, sudaro sąlygas daryti didesnį teisinį poveikį dėl neteisėto parturtėjimo ir kovoti su korupcija.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo, jį organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Baudžiamojo kodekso 1891 str. dėl neteisėto praturtėjimo tam, kas nuosavybės teise turėjo didesnės, negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, numato tokias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę.

Primintina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik tie asmenys, kurie straipsnyje dėl neteisėto praturtėjimo nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2010 metų gruodžio 11 d.

kriminalai.com

šaltinis: Panevėžio apygardos prokuratūros info.

Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Posted Under
Be kategorijos