Naujos technologijos, kasdien vis labiau įsitvirtinančios mūsų gyvenime, tampa ir nauju iššūkiu visuomenės sveikatai. Specialistai tikina, kad aplinkos sveikatos problemos visuose žemynuose labai panašios, todėl dalinantis įvairių šalių patirtimi, jas galima spręsti efektyviau.
Šių metų gegužės 22-27 dienomis Vilniuje vykęs 12-asis Pasaulinis aplinkos ir sveikatos kongresas „Naujos technologijos, sveikas žmogus ir aplinka“ buvo skirtas naujų technologijų įtakai žmonių sveikatai ir aplinkai aptarti. Šį Kongresą organizavo Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjunga. Kongresą maloniai sutiko globoti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija po savo vėliava yra subūrusi 38 pasaulio valstybių visuomenės sveikatos specialistus iš Europos, Amerikos, Australijos, Afrikos, Azijos šalių ir Lietuvos. Tokie kongresai organizuojami kas dveji metai skirtingose pasaulio šalyse.
Kongreso metu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (Tarnyba) buvo patikėta pirmininkauti Maisto saugos sekcijai. Jos darbo metu Tarnybos Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vedėja Ingrida Miliūtė Kongreso dalyviams pristatė Tarnybos patirtį vykdant oficialią maisto kontrolę, vadovaujantis principu „nuo lauko iki stalo“, verslo konsultavimo ir vartotojų skundų registravimo sistemas. „Ši konferencija – labai svarbus renginys, kurio metu Lietuvai suteikta galimybė ne tik pristatyti geriausius mokslo ir praktikos pasiekimus, bet ir reprezentuoti savo šalį“, – pabrėžė specialistė.
Kongreso sekcijoje, skirtoje vandens kokybės ir taršos problematikai aptarti, dalyviai buvo supažindinti su geriamojo vandens ypatumais Lietuvoje: naudojamo geriamojo vandens šaltiniais, ištekliais, kokybe, valstybinės geriamojo vandens kontrolės principais, rezultatais, esamomis problemomis ir jų sprendimo būdais. „Džiugu, kad tokio aukšto lygio kongrese turime kuo didžiuotis. Lietuvoje geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Tik trijose Europos Sąjungos šalyse: Austrijoje, Danijoje ir Lietuvoje geriamasis vanduo yra 99-100% požeminis. Tuo tarpu daugumoje Europos valstybių geriamojo vandens tiekimui naudojamas ir paviršinis (upių, ežerų) vanduo“, – akcentavo Tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė, Kongreso dalyviams pristačiusi pranešimą „Geriamojo vandens sauga ir kokybė Lietuvoje“.
kriminalai.com
šaltinis: VMVT info.