Artėjant Velykoms, daugelis rūpinasi saldžiais šventiniais gardėsiais. Ko gero, mūsų šalyje nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra šakotis. Šie primenantys eglutę spygliuoti pyragai laikomi tradiciniais lietuviškais kepiniais, amatininkų meistriškumo simboliu, jie deramai papuošia šventinį stalą.
Istorijos šaltiniai teigia, kad Europoje apie šakočių kepimą buvo žinoma jau XV amžiuje. Juos kepdavo vienuoliai, bet receptai buvo laikomi didelėje paslaptyje. Lietuvoje šie gaminiai pradėti kepti XX a. pradžioje. Jų kepimo pradininkais mūsų šalyje taip pat buvo vienuoliai, bet po kiek laiko gaminys paplito ir yra sėkmingai kepamas iki šių dienų. Spėjama, kad gali būti priskaičiuojama apie 60 rūšių šakočių receptūrų.
Šakočių gamybai reikalingi kiaušiniai, sviestas, miltai, cukrus arba medus, grietinė ir kiti produktai. Pirmiausia paruošiama tešla – išsukamas sviestas su cukrumi, po to dedami kiaušiniai, miltai, grietinė, viskas kruopščiai išplakama. Kepama specialiu įrenginiu, ant besisukančio volo pilant paruoštą tešlą, kuri veikiama karščio, stingsta ir skrunda. Iškepus vienam sluoksniui, pilamas kitas tešlos sluoksnis, kol šakotis tampa norimo storio. Skersai perpjovus šį saldumyną, galima suskaičiuoti, kiek sluoksnių tešlos buvo pilta. Šventiniai šakočiai gali būti padailinti šokolado glaistu, riešutais ar dekoratyvinėmis gėlėmis. Šie pyragai gali būti laikomi kambario temperatūroje iki 2 mėnesių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės teigimu, šakočių kokybė, skonis ir išvaizda labai priklauso nuo žaliavų kokybės ir gamybos proceso. „Šakočiai laikomi saugiais saldumynais, nes gamintojai dažniausiai naudoja natūralius dažiklius – raudonąjį palmių aliejų ir beta karotiną, kurie gaminiams suteikia ryškesnę geltoną spalvą. Be abejonės, šių pyragų gamyboje gali būti naudojami ir maisto dažikliai – oranžinis geltonasis (E 110) ar chinolino geltonasis (E 104), tačiau apie juos ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta“, – sakė V.Jarošienė.
Pasak specialistės, Lietuvoje šiuos tradicinius gardėsius kepa apie 60 duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gamybos įmonių, iš jų 20 nedidelių kepyklėlių specializuojasi vien šakočių gamyboje. Šios įmonės priskiriamos mažos rizikos įmonių grupei, jos tikrinamos vieną kartą per metus. Dėl nekokybiškų šių saldumynų vartojimo, apsinuodijimų ar kitų sveikatos sutrikimų atvejų mūsų šalyje neužregistruota.
Per 2011 metus ir šių metų pirmą ketvirtį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrino visas 60 šakočius kepančių įmonių. V.Jarošienės turimais duomenimis, patikrinimų metu dažniausiai pasitaikę pažeidimai buvo – netinkamai prižiūrimos gamybinės patalpos, neužtikrinta gamybos įrenginių ir inventoriaus priežiūra, tvarkos ir švaros trūkumas, higienos reikalavimų nesilaikymas, ženklinimo pažeidimai. Vartotojų skundų dėl šių saldumynų kokybės pasitaiko itin retai. Per praėjusius ir šiuos metus buvo užregistruoti 3 skundai.
kriminalai.com
šaltinis: VMVT info.