Bendras tyrimas 10-yje valstybių
Europos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais, Europolu, Eurojust bei kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių institucijomis vykdo plataus masto tyrimą „Nimmersatt“ (iš vokiečių kalbos – „nepasotinamas“), kuris apima 10 šalių, įskaitant ir Lietuvą. Būtent čia veikė reikšminga, kaip įtariama, nusikalstamos grupuotės dalis.
Dėmesio centre – galimai nusikalstamas tinklas
Tyrimo esmė – įtariamas asmenų tinklas, kuriame dominuoja Lietuvos piliečiai. Įtariama, kad šis tinklas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) galėjo gabenti stipriai apgadintus automobilius į ES ir juos realizuoti, taip išvengiant bent 31 milijono eurų mokesčių. Manoma, kad Lietuvoje šios schemos organizatoriai galėjo legalizuoti daugiau nei 9 milijonus eurų, gautų iš neapskaitytos automobilių prekybos.
Įtariamieji ir kardomosios priemonės
Atliekant tyrimą Lietuvoje, po 64 kratų įvairiuose šalies regionuose bei dar 15 kratų kitose ES valstybėse, įtarimai pateikti 22 asmenims. Sulaikyti 17 įtariamųjų – visi Lietuvos piliečiai. Be to, įtarimai pateikti dviem Latvijos piliečiams ir vienam Rusijos piliečiui, kuris gyvena Bulgarijoje. Trys asmenys suimti taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
Pagrindinė schema – mokesčių slėpimas ir pinigų legalizavimas
Tyrimas koncentruojasi į galimą didelio masto sukčiavimą siekiant išvengti mokesčių bei įtariamus veiksmus, kuriais buvo legalizuotos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Manoma, kad iš JAV atgabenti stipriai apgadinti automobiliai buvo paviršutiniškai suremontuojami ir parduodami kaip tvarkingi, taip suklaidinant pirkėjus.
Remiantis surinkta informacija, organizuotos grupuotės nariai į atsiskaitymo schemą buvo įtraukę įmones, registruotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokiu būdu galėjo būti slepiamos tikrosios pajamos ir vykdomi atsiskaitymai su JAV bei Kanados aukcionais.
Įtariama, kad įmonių atstovai iš galimo schemos organizatoriaus gaudavo pinigus, kuriuos pervesdavo į partnerių įmonių sąskaitas Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse, nurodydami tariamas paslaugas (pvz., laivų remontą), nesusijusias su automobiliais. Tokiu būdu, kaip įtariama, galėjo būti legalizuota daugiau nei 9 milijonai eurų.
Kratos Lietuvoje – reikšmingi radiniai
Šią savaitę daugiau kaip 150 FNTT pareigūnų Lietuvoje atliko 64 kratas įtariamųjų gyvenamosiose, veiklos ir kitose patalpose. Buvo paimti 27 kompiuteriai, 34 mobilieji telefonai, planšetė, 12 USB laikmenų, įvairių įmonių antspaudai, 2 šaunamieji ginklai bei augalinės kilmės narkotinės medžiagos.
Be to, rasta daugiau kaip 423 tūkstančiai eurų grynaisiais, beveik 176 tūkstančiai JAV dolerių ir 28 tūkstančiai Rusijos rublių. Įtariama, kad surinktoje medžiagoje gali būti informacijos apie bendrovių apskaitytas bei neapskaitytas pajamas, transporto priemonių pardavimus, gautas avansines įmokas bei atsiskaitymus grynaisiais. Taip pat rasta įvairių buhalterinių dokumentų, užrašų apie sandorius, brangių daiktų, tarp jų – „Rolex“ laikrodžių.
Šiuo metu laikinai apribota teisė į įtariamųjų turtą, kurio vertė viršija 5 milijonus eurų. Tyrimo metu ši suma gali augti.
Apgauti pirkėjai – automobiliai remontuoti tik paviršutiniškai
Tyrimas apima ne tik ES valstybes, bet ir JAV, Kanadą, Vengriją, Airiją, Jungtinę Karalystę, Rusiją bei kitas šalis. Daugiau nei 200 kratų, sulaikymų ir kitų procesinių veiksmų šią savaitę buvo atlikta Bulgarijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje. Bendrai dalyvavo daugiau kaip 1 000 pareigūnų.
Surinkti duomenys rodo, kad automobilius įtariamieji įsigydavo JAV aukcionuose iš draudimo kompanijų. Transporto priemonės buvo siunčiamos į įvairius Europos uostus, tarp jų – Antverpeną (Belgija), Bremerhaveną (Vokietija), Klaipėdą (Lietuva), Roterdamą (Nyderlandai).
Siekdami išvengti muitų, įtariamieji pateikdavo netikras sąskaitas faktūras, kuriose automobilių vertė būdavo nurodyta mažesnė nei tikroji. Automobiliai Lietuvoje būdavo „kosmetiškai“ suremontuojami, kad atrodytų tvarkingi ir galėtų praeiti techninę patikrą. Vėliau jie būdavo parduodami galutiniams vartotojams Vokietijoje ir kitose ES šalyse, dažnai pateikiant kaip nesudaužytus arba profesionaliai sutvarkytus. Nustatyta, kad daugelyje jų slypėjo rimti defektai, tokie kaip neveikiančios saugos sistemos.
Mažesnės vertės transporto priemonės būdavo realizuojamos Rytų Europos rinkose. Skaičiuojama, kad vien Lietuvoje parduota ne mažiau kaip 16 500 automobilių, kurių bendra vertė siekia 144 milijonus eurų.
Ikiteisminį tyrimą toliau koordinuoja Europos prokuratūra.
Kriminalai.com
Informacijos šaltinis: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.