Europos Sąjungos Lisabonos sutartyje gyvūnai pripažinti jusliais gyviais, t. y. sugebančiais jausti malonumą ir skausmą. Pripažindama tai, Europos Komisija priėmė naują strategiją, skirtą pagerinti gyvūnų, laikomų ūkiuose, gyvenančių zoologijos soduose ir naudojamų bandymams, gerovės sąlygas. Europos Komisija stengiasi užtikrinti, kad ūkiniai gyvūnai būtų laikomi bei transportuojami tokiomis sąlygomis, kuriomis su jais nebūtų blogai elgiamasi, jie nebūtų išnaudojami, nepatirtų skausmo ar kančios. Maisto grandinės saugai netiesioginę įtaką turi gyvūnų, daugiausiai auginamų produkcijai, gerovė ir sveikata. Tai turi didelę reikšmę su maistu plintančių infekcijų sukėlėjų (Salmonella, Campylobacter, E.coli ir kt.) plitimui. Ūkinių gyvūnų gerovė labiausiai priklauso nuo pačių augintojų. Ją gali įtakoti daugybė veiksnių: gyvūnų laikymo vietų išplanavimas ir pakratai, laikymo vietų erdvė ir gyvulių kiekis joje, transportavimo sąlygos, svaiginimo ir skerdimo metodai, patinų kastracija, uodegų karpymas ir kt. .
2006 m. Komisijos priimtame Bendrijos veiksmų plane dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006 – 2010 m. pirmą kartą buvo pateiktos įvairios ES gyvūnų gerovės politikos nuostatos, reglamentuojančios ES ekonominiais tikslais laikomų gyvūnų gerovę. Europoje ūkininkavimo tikslais laikoma apie du milijardus viščiukų, vištų dedeklių bei kalakutų ir trys šimtai milijonų karvių, kiaulių, ožkų ir avių. Moksliniams tyrimams kiekvienais metais naudojama apie dvylika milijonų gyvūnų. Apskaičiuota, kad šunų ir kačių populiaciją sudaro apie šimtą milijonų individų, kurių dauguma priklauso privatiems savininkams. Prekybos gyvūnais augintiniais ES apimtį apskaičiuoti sudėtinga, taip pat nėra tikslių duomenų apie zoologijos soduose ir akvariumuose laikomų gyvūnų skaičių.
Lyginant su visu pasauliu, ES yra parengusi aukščiausius standartus, susijusius su gyvūnų gerove. Siekdama užtikrinti kuo aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, Europos Komisija parengė ES strategiją dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012 – 2015 m. ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategija yra gerovės standartų gerinimo 2012–2015 m. pagrindas, užtikrinantis, kad tie standartai būtų taikomi ir jų būtų laikomasi visose Europos Sąjungos šalyse. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 2006 – 2010 m. veiksmų planą, siūloma, kokių veiksmų turėtų imtis ES, atsižvelgdama į mokslo ir technologijų pasiekimus bei galiojančias teisės aktų nuostatas, kad būtų suderinta gyvūnų gerovė ir ekonomikos realijos. Dėl ūkininkavimo sistemų įvairovės, klimato sąlygų ir topografijos įvairiose valstybėse narėse tapo gana sudėtinga susitarti dėl bendrų taisyklių ir dar sudėtingiau užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą. Todėl gyvūnų gerovės sąlygos Sąjungoje nėra suvienodintos, tačiau Europos Komisijos nuomone, tai būtina padaryti norint toliau plėtoti tokio didelio masto ekonominę veiklą, nuo kurios priklauso gyvūnų priežiūra Europos Sąjungoje.
Komisijos Komunikate dėl ES strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012 – 2015 m. pagrindinis dėmesys nukreiptas į šiuos veiksnius:
bendrųjų principų nustatymas konsoliduotoje ir peržiūrėtoje ES teisės sistemoje. Taip būtų galima supaprastinti gyvūnų gerovės teisyną ir galiausiai palengvinti jo vykdymą. Visų pirma, Komisija apsvarstys galimybes ir moksliškai pagrįstų rodiklių įvedimo tikslingumą atsižvelgdama į gyvūnų gerovės rodiklius, pagrįstus rezultatais, o ne į gerovės parametrus, kaip buvo iki šiol. Taip pat įvertins, ar toks naujas metodas padės nustatyti supaprastintą teisės sistemą ir pagerinti ES žemės ūkio konkurencingumą. Ką nors keičiant bus atsižvelgta į tų sričių, kuriose rodikliai jau nustatyti (broileriams ir skerdimui), patirtį.
priemonių, įskaitant atitinkamų įgyvendinimo planų, kuriomis būtų griežčiau užtikrinta, kad valstybės narės laikytųsi reikalavimų, parengimas. Yra tokių šalių, kurios nepakankamai stengiasi, kad suinteresuotieji subjektai būtų informuoti, valstybės inspektoriams būtų surengti mokymai, atliekami tikrinimai ir taikomos sankcijos. Dėl šių priežasčių kai kurios ES teisės aktų nuostatos buvo taikomos tik iš dalies ir gyvūnų gerovės srityje nedavė lauktų rezultatų. Komisija jau ankstesniame komunikate svarstė informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklo sukūrimo idėją. Juo iš esmės siekiama užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų pateikiama nuosekli ir vienoda techninė informacija apie tai, kaip turėtų būti įgyvendinami ES teisės aktai.
tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas. Svarbu tarptautiniu lygiu užtikrinti vienodas gyvūnų gerovės sąlygas, kad ES ūkinės veiklos vykdytojai pasaulyje būtų konkurencingi. Komisija sieks, kad gyvūnų gerovės klausimai būtų įtraukti į dvišalius prekybos susitarimus ar bendradarbiavimo forumus, siekdama padidinti strategines galimybes vystyti konkretesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Taip pat toliau aktyviai dalyvaus pasaulinėje veikloje (Pasaulinėje gyvūnų sveikatos organizacijoje (OIE) ir Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO)), nagrinės kaip gyvūnų gerovę geriau įtraukti į Europos kaimynystės politikos sistemą ir, kai tinkama, rengs svarbius tarptautinius renginius, kurių tikslas – remti Sąjungos požiūrį į gyvūnų gerovę.
atitinkamos informacijos teikimas vartotojams ir visuomenei. Europos piliečiams labai rūpi gyvūnų gerovė, ir pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi, ar su gyvūnais elgiamasi etiškai. Remiantis ES tyrimu, gyvūnų gerovė aktuali 64 proc. gyventojų. Rūpinimasis gerove yra tik vienas iš veiksnių, turinčių įtakos vartotojų sprendimams. Dažnai į šį aspektą neatsižvelgiama, nes vartotojai ne visada tinkamai informuojami apie gamybos metodus ir jų įtaką gyvūnų gerovei. Vartotojų sprendimus labiausiai įtakoja kaina ir maisto produktų savybės, kurias galima tiesiogiai patikrinti. Peržiūrėta ES gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų sistema galėtų būti priemonė, kurią taikant vartotojai įsitikintų teiginių apie gyvūnų gerovę skaidrumu ir mokslišku pagrįstumu. Siekiant padidinti vartotojų išprusimą, bus išnagrinėti kitų susijusių politikos krypčių veiksmai pagal panašias ES iniciatyvas.
sąveikos su bendrąja žemės politika stiprinimas. Žemės ūkis ir gyvūnų gerovė yra glaudžiai susiję. Pagal kaimo plėtros programas didžioji dalis ES lėšų, skirtų gyvūnų gerovei, atitenka ūkininkams (71 proc.). Tačiau kai susiduriama su ekonominiais apribojimais, veiksmus būtina dar daugiau koordinuoti ir derinti, o rezultatus – optimizuoti. Komisija imsis priemonių siekdama optimizuoti dabartinių bendrosios žemės ūkio politikos priemonių poveikį, visų pirma skatindama kompleksinę paramą, kaimo plėtrą, paramos priemones, kokybės politiką, ekologinį ūkininkavimą ir t.t.
ūkinių žuvų gerovės tyrimas. Ūkinėms žuvims taikomi ES teisės aktai dėl transportuojamų ir žudomų gyvūnų apsaugos, tačiau joms nėra nustatyta jokių specialių taisyklių. Komisija toliau domėsis mokslinėmis nuomonėmis apie kiekvieną atskirą rūšį ir atliks su žuvų gerove susijusių akvakultūros aspektų vertinimą, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų.
Sudarydama naująją Strategiją, Komisija konsultavosi su ūkininkais, veterinarijos gydytojais, gyvūnų gerovės organizacijomis ir kitais ekspertais tam, kad užtikrintų, jog gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimas taip pat padidintų Europos maisto ir žemės ūkio produktų konkurencingumą Europoje ir visame pasaulyje.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Gyvūnų sveikatos ir gerovės specialistų grupė (AHAW Panel), atsižvelgdama į Komisijos prašymą ir bendradarbiaudama su šalių narių moksliniais institutais, atlieka tyrimą ir teikia nuomones, siekdama nustatyti išmatuojamus gyvūnų gerovės kriterijus. Vėliau, panaudojus šiuos duomenis, būtų galima sustiprinti ES teisinę bazę, sustiprinti ūkiuose auginamų gyvūnų kontrolės ir stebėsenos programas, taip užtikrinant gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus ir padedant kontroliuoti ligas. Šiuo metu specialistai daugiausiai dėmesio skiria pieninių galvijų ir kiaulių laikymo gerovės reikalavimams, kad būtų pagerinta situacija ūkiuose auginamų gyvūnų sektoriuje. Taip pat renkama informacija ir teikiamos nuomonės dėl ūkiuose auginamų žuvų ir ne maistui auginamų gyvūnų gerovės.
kriminalai.com
šaltinis: VMVT info.