Vakar Panevėžyje už nusikaltimą žmogaus gyvybei – motinos nužudymą 23 metų rokiškėnui I. G. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė – valstybės kaltintoja prokurorė Valdemara Chodorcevičienė motinai gyvybę atėmusį vienturtį sūnų siūlė nuteisti vieneriais metais griežčiau – 16 metų laisvės atėmimu.
Tokį sprendimą, baigęs nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų perduotą nusikaltimų žmogaus gyvybei baudžiamąją bylą, priėmė apygardos teismas.
Griežtos ir teismo paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą – motinos nužudymą itin žiauriai prašiusi valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusi prokurorė Valdemara Chodorcevičienė teigė, kad tam pagrindo suteikė bylos duomenys ir nusikaltimo padarymo aplinkybės, nes sūnus, susikivirčijęs su motina ir ją sumušęs, iki kitos dienos ryto paliko lovoje leisgyvę – 58 metų moters gyvybė užgeso dėl patirtų sunkių sužalojimų, ji mirė patyrusi dideles kančias.
Bylos duomenimis, pernai birželio 15 d. apie 17 val. grįžęs namo I. G. rado motiną geriančią alų. Kaltinamasis supyko, kad nepagaminta valgyti ir dėl to ėmė motinai priekaištauti. Kivirčo metu I. G. kumščiu sudavė mamai į veidą. Moteris pargriuvo. Įpykęs kaltinamasis nenurimo – iš sandėliuko atsinešė lazdą. Parkritusią ant grindų mamą sūnus daužė lazda, spardė.
Teisme kaltinamasis I. G. kaltu prisipažino, tačiau teigė mamą pradėjęs mušti todėl, kad ji buvo paėmusi peilį. Tokius kaltinamojo teiginius teisėjų kolegija įvertino kaip I. G. bandymą sušvelninti savo padėtį ir pažymėjo, kad pirminiuose savo parodymuose kaltinamasis tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, o versiją apie tai, kad jis gynėsi, iškėlė tik vėliau.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog įvykio dieną I. G. turėjo konkretų tikslą nužudyti savo motiną. Tačiau, kaip rašoma teismo nuosprendyje, „sunkia lazda suduodamas smūgius į nukentėjusiosios galvą, t. y. į žmogui gyvybiškai svarbų centrą, kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei ir numatė, kad nukentėjusioji gali mirti.“
Kadangi kaltinamasis I. G. pripažino esmines nužudymo aplinkybes ir dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Už I. G. padarytą nusikalstamą veiką įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuoneriųiki dvidešimties metų. Kadangi nusikaltimas padarytas prieš savo šeimos narį ir itin žiauriai, kaltinamajam teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek viršijančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šis nusikaltimas žmogaus gyvybei, kaip kitos nužudymų bylos, atskleidusios tragiškai pasibaigusias šeimos dramas tarp artimų šeimos narių, buvo ištirtos ir teismą pasiekė žymiai greičiau – per tris, keturis ar penkis mėnesius.
Panevėžio apygardos prokurorų ir tyrėjų bendromis pastangomis dauguma labai sunkių ar sunkių ištirtų nusikaltimų teismą pasiekia greičiau nei nurodo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai – pernai 78 procentai nusikalstamų veikų ištirta greičiau nei per šešis mėnesius, 92 proc. – per metus, t. y. apygardoje atliekamų vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė – 125 dienos (šalyje – 157 dienos), tai geriausias šios srities prokuratūros veiklos – vadovavimo ikiteisminiams tyrimams, jų organizavimo ir kontroliavimo rodiklis šalyje.
Primintina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnis nurodo, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.
Už nusikaltimą žmogaus gyvybei sunkinančiomis aplinkybėmis – artimo šeimos nario nužudymą itin žiauriai baudžiama laisvės atėmimu iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.
kriminalai.com
šaltinis: Panevėžio apygardos prokuratūros info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.