Septyneri metai laisvės atėmimo – tokią bausmę mažametės prievartautojui (BK 150 str. 4 d.) skyrė Vilniaus apygardos teismas. Netoli sostinės gyvenęs 46 metų A. P. buvo kaltinamas ir mažametės išžaginimu (BK 149 str. 4 d.), tačiau jį teismas atmetė. Tiesa, paskelbtasis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška dėl amžiaus būkle bei nesugebėjimu suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir jiems priešintis, nuo 2010-ųjų vasaros iki pernai birželio pradžios A. P. prieš mažametės podukros valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Nukentėjusioji mergaitė – A. P. žmonos dukra iš ankstesnės santuokos. Kartu jiedu susilaukė dar dviejų vaikų. Šeima gyveno Vilniaus rajone, nuosavame sutuoktinės name. Savo nesveikai aistrai tenkinti A. P. išnaudodavo palankias aplinkybes, kai likdavo su vaikais vienas. Prigrasęs niekam nesiskųsti, užsidarydavo su mažamete miegamajame ar vaikų kambaryje, užrišdavo jai akis, taip sukeldamas mergaitei baimę, o paskui…
Ir mažametė tylėjo. Nepasiskundė nei motinai, nei kitiems artimiausiems žmonėms. Patėvio nesveikas polinkis paaiškėjo atsitiktinai. Sceną, kai suaugęs vyras mažai mergaitei deda ant akių raištį, atsitiktinai pamatė jos dėdė. Į svečius atėjusio žmonos brolio A. P. ilgai neįleido vidun – laukujės durys buvo užrakintos. Tačiau apie įtarimą turėjusį sukelti sesers vyro elgesį šis liudytojas prasitarė tik maždaug po metų.
Teisiamajame posėdyje A. P. savo kaltės nepripažino. Teigė, jog kaltinti tvirkinant dukrą žmona jį pradėjusi 2011-ųjų pavasarį, kilus šeimyniniams konfliktams. Iki tol buvę daug bandymų išvaryti jį iš namų, neleisti bendrauti su vaikais. Pasak A. P., žmona jį kaltina dėl podukros, taip siekdama jam atkeršyti bei kartu su broliu užvaldyti gyvenamąjį namą. Neigė jam inkriminuojamus veiksmus su mažamete, pabrėždamas, kad specialistai mergaitei nenustatė jokių kūno sužalojimų.
Pasak nukentėjusiosios psichiatrinę ekspertizę atlikusios specialistės, mažametei konstatuotas emocinės būsenos sutrikimas, atsiradęs dėl patirtos seksualinės prievartos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad mergaitė galėjo nukentėti nuo motinos ar kitų artimųjų smurto. Jos pasakojimas buvo realistiškas, ji sakė, kad A. P. grasinęs sumušti, jei papasakos mamai, todėl ekspertams nekilo abejonių dėl pasakojimo atitikimo tikrovę. Tyrimo metu mergaitė buvo nervinga, gėdijosi kalbėti apie įvykių aplinkybes. Komisija konstatavo emocijų sutrikimą vaikystėje, ką vėliau patvirtino ir gydymas vaiko raidos centre. Pasak teismo psichiatrijos specialistės, tėvų nesutarimai nėra mažametės emocinės būsenos sutrikimo priežastis, nes pirminį poveikį turėjo kaltinamojo veiksmai.
Apklausti mergaitę teismo posėdyje ekspertė nerekomendavo. Ji taip pat nurodė, kad šiuo metu mažametei dar reikia psichologinės pagalbos, nes iki šiol stebimos emocijų sutrikimo pasekmes.
„Teisiamajame posėdyje nepasitvirtino kaltinamajam pareikštas kaltinimas padarius mažametės išžaginimą, – rašoma teisėjo Vladislavo Lenčiko priimtame nuosprendyje. – Teismui nepateikta faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su mažamete, tokios išvados iš jos parodymų padaryti negalima. Todėl A. P. pagal BK 149 str. 4 d. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką, o jo atlikti nusikalstami veiksmai traktuotini kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu (BK 150 str. 4 d.)“.
A. P. skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas patenkino ir civilinį ieškinį – mažametės naudai priteisė 40 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
kriminalai.com
šaltinis: VAT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.