Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) balandžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Vitalijaus Gailiaus atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tai yra dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai sustabdyti paskelbto konkurso Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pareigoms užimti vykdymą bei nenutraukti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties iki nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į buvusias pareigas.
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Gailius nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nurodė, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių bei nepagrįstai atsisakė taikyti prašytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
LVAT teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra tiesiogiai siejamas su būtinybe užtikrinti būtent byloje keliamo reikalavimo įvykdymą tuo atveju, jeigu, nesiėmus atitinkamų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jokių reikalavimų, susijusių su tarnybiniu butu, sudaryta nuomos sutartimi, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas dėl šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir negali būti tenkintinas. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutarties priėmimo metu šiuo klausimu tarp pareiškėjo ir atsakovo dar nebuvo kilęs ginčas, o į ateitį nukreiptų, prevencinių reikalavimų nagrinėti teisme pagrindo nėra.
Anot LVAT teisėjų kolegijos, dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją sustabdyti 2012 m. vasario 22 d. paskelbto konkurso FNTT direktoriaus pareigoms užimti vykdymą – pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas negalėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi grąžinimo į pareigas tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatyme. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, 59 straipsnis reglamentuoja neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimą į vidaus tarnybą.
LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo daroma prielaida, kad gali užtrukti jo grąžinimas į eitas pareigas, taip pat negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Todėl, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo Vitalijaus Gailiaus atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo Vitalijaus Gailiaus prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, palikta nepakeista. Ši LVAT nutartis neskundžiama.
kriminalai.com
šaltinis: LVAT info.