Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis savo ankstesne praktika, pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), kuri taikoma tik tais atvejais, kai kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti teisės saugomų vertybių apsaugos. Teismas pažymėjo, kad proporcingumo ir protingumo principai, kartu su baudžiamosios atsakomybės taikymo kraštutinumu, leidžia ginti visuomenę tik nuo realiai pavojingų veikų, todėl nagrinėjant bylą būtina įvertinti veikos pavojingumo lygį bei pagrįsti visus baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinus požymius.
Nagrinėtos bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad Mindaugas Sinkevičius, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, į 2019–2023 metų išmokų avanso apyskaitas įtraukė ne tik kompensuotinas išlaidas, numatytas tarybos veiklos reglamente, bet ir asmenines išlaidas – ryšio paslaugų, internetinės televizijos bei įsigytos įrangos (televizoriaus) mėnesinius mokesčius, siekiančius iš viso 1487,62 eurų. Šiuos duomenis jis pateikė savivaldybės administracijai. Teismai, išnagrinėję aplinkybes, nusprendė, kad toks elgesys laikytinas nusikalstama veika, todėl M. Sinkevičius buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo (BK 183 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).
Aukščiausiojo Teismo pozicija
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, peržiūrėjęs bylą, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, klaidingai aiškino piktnaudžiavimo sudėties požymį – didelę žalą. M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo susiję su bendrųjų politikui ir valstybės tarnautojui taikomų elgesio normų nesilaikymu, už kurį numatyta drausminė atsakomybė. Be to, kaltinimai buvo siejami tik su jo kaip tarybos nario veikla, o didelė neturtinė žala vertinta atsižvelgiant į jo užimamas kitas pareigas (mero, Savivaldybių asociacijos prezidento), kas neatitiko teisės principų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybėje egzistavo kompensacijų grąžinimo mechanizmas, kuris šiuo atveju nebuvo išnaudotas.
Drausminės ir baudžiamosios atsakomybės ribos
Teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė drausminio pažeidimo ribų, nes byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų šį elgesį laikyti nusikalstamu. Be to, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo kaltinimai buvo pripažinti nepagrįstais, nes savivaldybės administracija turėjo galimybę užkirsti kelią žalos atsiradimui taikant vidinius kontrolės mechanizmus, o neteisėtai gautos sumos buvo grąžintos dar iki tyrimo pradžios.
Teisinio reguliavimo trūkumai
Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktų reguliavime buvo spragų, kurios pašalintos tik 2023 metų birželio 13 dieną priėmus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus. Jais buvo įtvirtinta nauja tarybos narių atlygio tvarka, atsisakyta išmokų, skirtų įvairioms administracinėms išlaidoms padengti. Teismas pabrėžė, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, nuoseklus ir užtikrinti vienodą požiūrį į visus subjektus.
Baudžiamosios bylos nutraukimas
Atsižvelgdamas į nustatytus baudžiamojo įstatymo taikymo netikslumus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei nutraukė baudžiamąją bylą M. Sinkevičiaus atžvilgiu.
Kriminalai.com
Informacijos šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.