Lietuvos advokatūra Teisingumo ministerijai pateikė Advokatams už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams užmokestis būtų mokamas individualiai už faktiškai suteiktas teisines paslaugas be jokių ribojimų ir papildomų prievolių. Atsiskaitymams siūloma numatyti 15 kalendorinių dienų terminą. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, jog Taisyklėse nurodytas užmokesčio dydis būtų didinamas pridėtinės vertės mokesčio dydžiu, jeigu advokatai įsiregistruoja pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais. Be šių, numatomi ir kiti pakeitimai, kaip antai atsiskaitymo tvarka, kai teisinę pagalbą asmeniui teikė keli advokatai, leisiantys tobulinti paslaugų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką.
Siekiant veiksmingiau ginti socialiai jautrioms visuomenės grupėms priklausančius asmenis, efektyviau atstovauti jų teisėtiems interesams Lietuvos advokatūra siūlo antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo užmokesčio dydį visais atvejais sieti su advokato faktiškai sugaištu laiku konkrečioje byloje. Toks advokato darbo apmokėjimo principas leistų nevaržomai rinktis gynybos ar atstovavimo taktiką. Pakeitimas itin aktualus didelės apimties bylose, kurių procesas dėl bylų sudėtingumo, kaltinamųjų skaičiaus, teismų organizacinio darbo specifikos, kitų objektyvių priežasčių gali trukti ir tęstis kelerius metus. Todėl siūloma už konkrečioje byloje advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą panaikinti vadinamąsias „užmokesčio lubas“. Taip pat siūloma, kad už kiekvieną papildomą suteiktos antrinės teisinės pagalbos valandą advokatui būtų skiriamas papildomas 40 litų užmokestis.
Pažymėtina, jog šiuo metu valstybė neatlygina advokatui už suteiktą pagalbą, kuri viršija 80 darbo valandų. Kartu tai reiškia, jog neužtikrinamos antrinės teisinės pagalbos reikalingų žmonių teisės, ribojama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos trukmė.
Projekte taip pat siūloma advokatui už faktiškai sugaištą laiką apmokėti ir tais atvejais, kai nustatomi antrinės teisinės pagalbos neteikimo ar nutraukimo pagrindai, ir tuomet, kai civilinėje byloje ginčo teisenoje atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus, nesvarbu, ar vyko ar ne ikiteisminis taikinamasis procesas. Abiem atvejais iki šiol antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams taikomi užmokesčio ribojimai arba už darbą iš viso nėra apmokama.
Lietuvos advokatūros parengtame aiškinamajame rašte teigiama, jog advokato darbo užmokestį siejant su pareiga nustatyti ir prižiūrėti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrįstumą, kaip yra šiuo metu, suteikiama galimybė taikyti advokatui atsakomybę dėl sprendimų, kurių jis nepriima, mat advokatui nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Antai, baudžiamosiose bylose gynėją, jei jo nepasirinko pats asmuo, skiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą bylose, niekada netiria ir netikrina kliento turtinės padėties. Be to, ikiteisminis taikinamasis procesas (mediacija) įtraukiamas į advokato darbo laiko apskaitą net ir tuo atveju, jei jis nesibaigia šalių taikos sutartimi.
Lietuvos advokatūros nuomone, nėra aiškus ir detalus ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl išlaidų, kurios patiriamos teikiant antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimo terminų. Užtikrinus, jog advokato patirtos išlaidos atlyginamos ne pasibaigus atstovavimui, bet proceso metu (pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius faktinius dokumentus), socialiai pažeidžiamai visuomenės daliai būtų sudarytos galimybės laiku ir veiksmingai pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
2010 m. iš viso buvo gauta per 16 tūkst. prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą – tai 9,2 proc. daugiau nei 2009 m. Beveik 14,6 tūkst. arba daugiau kaip 90 proc. visų gautų prašymų buvo patenkinti.
kriminalai.com
šaltinis: Lietuvos advokatūros info.