Seimui pritarus teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus idėjai leisti labdaros ir paramos fondams investuoti paramai gautus pinigus, atsivėrė durys dideliems ir ilgalaikiams paramos projektams.
Nuo kitų metų labdaros ir paramos fondai galės investuoti paramai gautus pinigus, o iš gauto pelno atlikti žymiai daugiau visuomenei naudingų darbų. Iki šiol tokie fondai, gavę didelę paramos sumą praktiškai turi tik du pasirinkimus – arba gautus pinigus iš karto panaudoti, arba padėti didelį indėlį banke.
„Lietuvoje ar su ja susijusių turtingų žmonių, kurie galimai didelėmis sumomis paremtų svarbius visuomeninius projektus, yra nemažai. Iki šiol jie aukojo vangiai, nes nebuvo nei infrastruktūros, nei teisinio reglamentavimo, kuris užtikrintų, kad pinigai bus ne tiesiog pravalgyti, o panaudoti efektyviai ir saugiai. Džiaugiuosi, kad pavyko sugriauti teisines užkardas ir uždegti žalią šviesą fondams veikti taip, kaip jie jau seniai sėkmingai dirba užsienio valstybėse – Nobelio, Harvardo ir kiti. Gėriui turi būti sudarytos kuo geriausios sąlygos, tad tikiu, kad šie pokyčiai paskatins aktyvesnę labdaros fondų veiklą, padrąsins norinčius saugiai paaukoti dideles sumas prasmingiems darbams“, – sako R. Šimašius.
Nuo kitų metų, įsigaliojus įstatymui, labdaros ir paramos fondai su finansais galės tvarkytis taip, kaip kiekvienam atsakingam asmeniui, siekiančiam efektyviai ir atsakingai rūpintis savo finansais ir ateitimi, visuomet siūlo finansų patarėjai.
Naujame Labdaros ir paramos įstatymo pakeitime numatyta, kad investuoti paramai gautus pinigus labdaros organizacijos galės tuomet, kai valdys ne mažesnę nei 250 tūkst. litų sumą.
Iš investuotų paramos lėšų gautas pelnas nebus apmokestintas, kol nebus paskirtas galutiniam gavėjui, nuo ko priklausys ar taikytini mokesčiai ar ne, ir kokie. Pelnas galės būti naudojamas išimtinai tik visuomenei naudingiems projektams įgyvendinti, ir tik 1/20 per metus iš investavimo gautų pajamų galės būti skirta paramos administravimo išlaidoms padengti.
Investuoti paaukotus pinigus paramos fondai galės tik specialiai sudarę valdybas iš finansų bei turto valdymo specialistų.
Visi labdaros ir paramos fondai yra įpareigoti viešai skelbti, kur žmonių ar verslo paaukotos lėšos yra investuojamos ir kokiems projektams įgyvendinti naudojamas iš valdymo gautas pelnas. Įstatymų pakeitimai taip pat numato griežtas procedūras, kurių bus privaloma laikytis tais atvejais, kai valdomo turto vertė mažės arba kai labdaros ir paramos fondas bus pertvarkomas ar likviduojamas.
Juridinių asmenų registre šiuo metu yra įregistruota apie 1300 labdaros ir paramos fondų. Įstatymų pakeitimus parengė teisingumo ministro R. Šimašiaus įsakymu sudaryta darbo grupė po to, kai į Teisingumo ministeriją 2009 m. liepą su teisėkūros iniciatyva kreipėsi Žmogaus teisių stebėjimo instituto, NVO Teisės instituto ir UAB „Integrity PR“ vadovų iniciatyvinė grupė. Pasak, darbo grupės pirmininko Arūno Pemkaus, “dabar ir Lietuvoje bus galima planuoti ir tvarkyti švietimo, kultūros ir visuomenės gėrio palaikymui privačių fondų ilgalaikius finansus. Šiuo įstatymu atliktas didelis žingsnis… ir tikimės, kad visuomenėje jis bus priimtas teigiamai. Bet, labdaros veikloje ir aukojimo kultūroje dar lieka daug darbų…” Darbo grupė ruošdama įstatymo projektą rėmėsi Lietuvių Fondo (įkurto JAV 1961 m.), Nobelio Fondo, bei kelių didelių universitetų stipendijų fondų patirtimi.
kriminalai.com
šaltinis: TM info.