Lietuvoje daugėja susirgimų leptospiroze

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per tris šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 5 žmonių leptospirozės atvejai, kai tuo tarpu 2011 metais per tą patį laikotarpį nebuvo registruota nei vieno atvejo. Susirgusiųjų amžius nuo 34 iki 70 metų. Keturi ligoniai miesto gyventojai ir vienas gyvena kaime. Užsikrėtimo būdai nežinomi.

Toks skaičius susirgusiųjų nuo 2005 metų šalyje buvo registruojamas per visus metus (2005 m. – 7, 2006 m. – 5, 2007 m. – 6, 2008 m.- 2, 2009 m. – 5, 2010 m. – 5, 2011 m. – 3). Paskutinių dešimties metų epidemiologinės priežiūros duomenų analizė rodo, kad daugiausia susirgimų leptospiroze mūsų šalyje buvo registruojama vasario – kovo mėnesiais ir rugpjūčio – spalio mėnesiais. Kaimo gyventojai sirgo dažniau už miesto gyventojus. Apie 50 proc. sirgusiųjų iki ligos pradžios turėjo kontaktą su gyvuliais, dauguma ligonių – kontaktą su graužikų ekskrementais. Ligonių amžius buvo nuo 50 iki 59 metų. Daugiau nei 50 proc. sirgusiųjų vyrai.

Leptospirozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia mikroorganizmai, vadinami leptospiromis. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.).

Ligos sukėlėjas – judrios Leptospira interrogans bakterijos (leptospiros) panašios į ploną spiralę užlenktais galais. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai bei gyvūnai. Leptospiros nėra lepios bakterijos: atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko iki 30 dienų ir ilgiau, drėgnoje dirvoje – 280 dienų, maisto produktuose – 2 dienas. Jos atsparios šalčiui, tačiau jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai (esant 70ºC žūsta – per 10 s), dezinfekcinėms medžiagoms, rūgščiai terpei.

Kaip ir kur užsikrečiama?

Naminiai gyvuliai užsikrečia ganyklose, girdyklose, gerdami iš leptospiromis užkrėstų vandens telkinių, per infekuotus pašarus, pakratus, taip pat gamtiniuose židiniuose. Lėtinės formos atveju naminiai gyvuliai ilgą laiką (mėnesiais ar metais) su šlapimu leptospiras išskiria į aplinką ir užteršia vandenį, sukeldami pavojų užsikrėsti kitiems gyvuliams bei žmonėms.

Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais biologiniais organizmo skysčiais metu, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus, vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį. Kadangi leptospirų galima aptikti visur, užsikrėtimas gali įvykti prižiūrint gyvulius, dirbant žemės darbus, tvarkant sandėliavimo patalpas, kuriose yra graužikų, maudantis atviruose telkiniuose, šienaujant, medžiojant ar žvejojant. Užsikrėtimas galimas ir nuo netvarkingai užlaikomų šachtinių šulinių vandens. Nuo sergančio leptospiroze asmens užsikrėtimo rizika nedidelė.

Kokie požymiai?

Pirmieji ligos požymiai (karščiavimas, galvos, strėnų, blauzdų skausmas) paprastai prasideda po savaitės, tačiau taip vadinamas slaptasis ligos laikotarpis gali užtrukti ir keletą savaičių. Vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, turintiems kitų sveikatos sutrikimų, liga gali komplikuotis inkstų, kepenų nepakankamumu ar pneumonija.

Kaip išvengti ligos?

Viena iš pagrindinių užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių – savalaikis ir tinkamas rankų plovimas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria:

  • Kruopščiai plauti rankas su muilu po kiekvieno kontakto su naminiais gyvūnais, po žemės darbų, po darbų, kur galimas aplinkos užteršimas graužikų ekskrementais.
  • Esant didelei užsikrėtimo leptospiroze rizikai, dėvėti asmenines apsaugines priemones (pirštines, guminius batus, neperšlampamus apsiaustus ir kt.), po darbo tinkamai jas dezinfekuoti.
  • Saugoti rankų ir kūno odą bei gleivines nuo užkrėtimo prižiūrint gyvulius, kanalizacijos įrenginius, dirbant skerdyklose, atliekant įvairius darbus pelkėtose vietose ir užliejamose pievose, žvejojant.
  • Tinkamai prižiūrėti odos žaizdas.
  • Darbo vietose, kur galimas rankų užteršimas ligos sukėlėjais, turi būti pakankamai geriamojo vandens, rankų praustuvų, muilo ir dezinfekcijos priemonių rankų higienai.
  • Negerti vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių, atvirų vandens telkinių, nevartoti maisto produktų, kurie apgraužti graužikų.
  • Saugoti maisto produktus nuo graužikų.
  • Saugoti šachtinius šulinius nuo nutekamųjų vandenų ar srutų patekimo.

kriminalai.com

šaltinis: ULAC info.

Posted Under
Be kategorijos