Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjui – Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai, 54 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms: „teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo”, „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais”, „tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO ir ją saugant”, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kodėl jo ginčijamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Seimo narių grupė nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu Vyriausybė sudaro galimybę taikos sutartimi įteisinti Preilos botelio pastatus, kuriuos savininkas Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo įpareigotas nugriauti, tačiau šio savo teiginio, kuriuo iš esmės grindžiamos visos jo abejonės, niekaip nemotyvuoja, nepaaiškina, kodėl ir kaip sudaroma tokia galimybė ir kodėl jo ginčijamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas turi būti suprantamas kaip priešingas teismų sprendimams. Be to, Seimo narių grupės prašyme vartojama sąvoka „Preilos botelis” ginčijamame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane nevartojama. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš prašymo matyti, kad pareiškėjas abejoja Vyriausybės diskrecija pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, tačiau nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, Vyriausybė neturi tokių įgaliojimų arba netinkamai juos įgyvendino.
Konstitucinis Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad Seimo narių grupė, prašydama ištirti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano atitiktį oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms, tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui „įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO” ir ją saugant, jų niekaip nesusieja su konkrečiais Konstitucijos straipsniais, nuostatomis ar principais bei nenurodo, kokiems konkretiems ir kur įtvirtintiems Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, pasak pareiškėjo, nusižengiama Vyriausybei patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
Prašymo grąžinimas neatima teisės, pašalinus nurodytus trūkumus, bendra tvarka vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą.
kriminalai.com
šaltinis: KT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.