Sukčių taktika ir strategija
Dar prieš dešimtmetį teisėsaugininkai paskelbė karą telefoniniams sukčiams. Tačiau pareigūnų darbą apsunkina tai, kad sukčiai naudojais išankstinio apmokėjimo mobilaus ryšio paslaugomis, o tokie vartotojai nėra registruojami. Be to, informaciją telefonu teikiančios bendrovės sukčiams palengvina aukų paiešką – dalija netgi asmeninius gyventojų duomenis. Atskleidus ne vieną sukčiavimo atvejį, aiškėja, kad telefoninių sukčių grupės vadeivos tupi įkalinimo įstaigose. Būtent, ten suplanuojama ir įvykdoma daugiausia tokių nusikaltimų. Kalintys asmenys sugeba įsigyti mobilaus ryšio telefonų ir išankstinio apmokėjimo mobilaus ryšio kortelių. Dažniausiai sukčiai taikosi į fiksuoto telefoninio ryšio vartotojus. Artimieji arba laisvėje esantys bendrai atneša į kalėjimą telefonų knygą arba bent dalį puslapių. Pavyzdžiui, įklijuoja erotiniame žurnale. Sukčiai paima telefonų knygą ir skambina visiems iš eilės.
Kalėjimų departamento atstovai teigia, kad nuo 2007 metų atliekami darbai, susiję su mobilaus ryšio blokavimo sistemų įrengimu laisvės atėmimo vietose. Ryšių reguliavimo tarnyba yra išdavusi leidimus diegti radijo ryšio blokavimo įrangą Vilniaus, Kauno nepilnamečių, Kybartų, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Šiaulių, Kauno tardymo izoliatoriuose. Tačiau dėl to kyla problemų, nes, įjungus sistemas, mobiliuoju ryšiu negali naudotis ne tik kaliniai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Tad blokavimo sistemų įrenginiai, matyt, funkcionuoja ne visą parą ir laisvės atėmimo vietose sėdintys asmenys vis dar randa galimybę pasinaudoti mobiliuoju ryšiu.
Kartais jie paskambinę reikalauja savo aukų papildyti išankstinio apmokėjimo mobilaus ryšio sąskaitą arba pervesti pinigus į banko sąskaitą. Tačiau dažniausiai nusikaltėliai naudoja kitą strategiją – laisvėje turi bendrą, kuris nuvyksta paimti aukų pinigų ir skubiai dingsta. Tokie kurjeriai vadinami „kojomis“. Jeigu veikiama pagal tokią strategiją, dažniausiai į pareigūnų rankas pakliūva ne organizatoriai, bet kurjeriai. Jie dažnai net nežino, kas jiems vadovauja.
Gavę telefonų knygą, apgavikai išsirenka vieną iš Lietuvos miestų. Į tą vietą nuvyksta „kojos“. Kol kalėjime sėdintys bendrai skambina visais tame mieste registruotais fiksuotojo telefoninio ryšio numeriais, kurjeris laukia nurodymų. Į pinkles patenka maždaug kas dešimtas gyventojas sukčių sąraše. Kai auka užkimba ant graudžios istorijos kabliuko, „kojos“ skuba paimti grobio. Tokia atakų banga trunka vieną dieną. Viename mieste iš aukų išvilioję 3-4 tūkst. litų, telefoniniai sukčiai traukiasi į kitą vietą. Į tą patį regioną nusikaltėliai grįžta po savaitės ar mėnesio.
Mokosi sklandžiai kalbėti
Nusikaltėliai nebūtinai turi būti geri psichologai. Svarbiausiai – taisyklingai kalbėti. To jie mokosi mėnesių mėnesius. Pasirašo kalbą, ją repetuoja su kitais kaliniais, šlifuoja detales, parenka tinkamą intonaciją. Tada viskas paprasta – beveik visada žmonės patys pasako savo asmens duomenis, kitą informaciją. Sukčiams telieka palaikyti pokalbį. Nusikaltėliai būna išstudijavę Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisės aktus. Todėl jie kalba užtikrintai, aiškina sudėtingus procesus ir sudaro įspūdį, kad yra tikri pareigūnai.
Kartais jie bando apsimesti žinomais teisėsaugininkais. Įkalinimo įstaigose sėdi kalinių iš visų Lietuvos kampelių. Kiekviename rajone yra bent vienas gyventojams žinomas policijos pareigūnas. Telefoniniai sukčiai stengiasi surinkti apie tokius pareigūnus kuo daugiau informacijos ir prisistatyti jais. Taip jie priverčia aukas patikėti išgalvotomis istorijomis. Dėl to sukčiams vis dar pavyksta išvilioti pinigų iš patiklių gyventojų. Pasakojimus apie avarijas pastaruoju metu pakeitė tariamo Finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūno istorijos apie pinigų plovimą iš žmogaus sąskaitos ir prašymas atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis.
Draudimo bendrovė BTA neseniai pranešė apie naują, anksčiau neužfiksuotą telefoninių sukčių pasipelnymo metodą, kuomet žmogui paskambinęs asmuo dėsto apie nebūtą eismo įvykį, iš kurio telefoninė auka, neva, pasišalino. Tokio tipo sukčių pasipelnymo metodo iki šiol nebuvo fiksuota, tačiau jau ne pirmas šios draudimo bendrovės klientų pasiteiravimas verčia manyti, kad tai naujas patiklių žmonių maustymo būdas. Sukčiai paprastai siekia išgauti ir pasinaudoti asmens, kuriam prisiskambina duomenimis, sakosi turį filmuotą medžiagą apie eismo įvykį, jo aplinkybes, reikalauja pinigų ir net grasina.
Teisėsaugininkai dar kartą įspėja gyventojus – pareigūnai niekada telefonu neprašo gyventojų duomenų. Paskambinę jie gali tik pakviesti atvykti į vieną ar kitą teisėsaugos instituciją. Jeigu pareigūnas pasiūlo gyventojo duomenis sutvarkyti per atstumą, tai jis yra telefoninis sukčius.
Kad netaptumėte tokio sukčiaus auka, siūlome pasiklausyti pokalbių įrašų, kuriuose užfiksuoti mulkinimo atvejai. Beje, visais čia pateikiamais atvejais sukčiais buvo patikėta. Tad klausykite, įsidėmėkite ir neužkibkite ant sukčių kabliuko.
Pokalbis su telefoniniais sukčiais: mama, sužalojau žmogų čia. Pokalbis su telefoniniais sukčiais: moteris įtikinama nupirkti telefono sąskaitos papildymo korteles čia. Pokalbis su telefoniniais sukčiais: siekiant įtikinti auką, sukuriamas garso spektaklis čia. Pokalbis su telefoniniais sukčiais: įtariai moteriai – daugybė argumentų ir pasiteisinimų čia.
kriminalai.com
šaltinis: Šiaulių apskr. VPK info.