Intensyviausios darbo dienos Kauno oro uosto užkardos pasieniečiams yra pirmadienis, trečiadienis ir sekmadienis. Būtent tada į šį miestą skrenda daugiausiai lėktuvų. Pasieniečiams tai reiškia būtinybę atlikti daugiau kontrolės procedūrų, o jų metu sulaikoma ir daugiau ieškomų asmenų, ir daugiau išskristi neišleidžiama tėvų sutikimų neturinčių nepilnamečių, ir viešosios tvarkos pažeidėjų tuomet daugiausiai pasitaiko.
Darbo dienos rytas. VSAT Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pasieniečiai tikrina eiliniu reisu į Londoną išvykstančiųjų dokumentus. Prie VSAT pareigūnų atliekamų patikros procedūrų vietos vienas po kito skuba išskrendantys iš Lietuvos. Daugiausiai tai – jauni žmonės, tarp kurių yra ne viena pora su visiškai mažais vaikais.
Jungtinė Karalystė ir Airija, į kurias iš Kauno yra daug skrydžių, ne visa apimtimi taiko Šengeno teisyną. Todėl VSAT pareigūnai vykdo vykstančiųjų į šias šalis dokumentų kontrolę. Tiesa, ši procedūra trunka trumpai. Keleivių, kurie iš Kauno skrenda Šengeno vidaus reisais, pasieniečiai paprastai netikrina. Tiesa, atlikti pasirinktinį tikrimą jie turi teisę.
Kauno oro uosto užkardos vadas Vitas Packevičius skaičiuoja, kad pernai pasieniečiai patikrino beveik pusės milijono, o tiksliau – 487 tūkstančių, per Kauną vykusių keleivių.
„Dar beveik antra tiek per šį oro uostą vyko Šengeno vidaus reisais“, – priduria V. Packevičius.
Šis prieš du dešimtmečius į sienos apsaugos sistemą atėjęs pareigūnas, karjerą pradėjęs Lazdijų rinktinėje pasienyje su Lenkija, sako likimo buvęs nusviestas į Kauną. Šiandien V. Packevičius itin džiaugiasi patyrusiu ir profesionaliu užkardoje tarnaujančiu kolektyvu.
„Iš 39 pas mus dirbančių pareigūnų daugiau kaip 60 proc. pasienyje tarnauja daugiau kaip 15 metų, – sako vadas. – 7 Kauno oro uosto užkardos pasieniečiai jau turi teisę išeiti į pensiją, bet kol kas jie renkasi tarnybą VSAT. Tokio kolektyvo patirtis labai vertinga“.
Išties personalo kaita šioje užkardoje yra viena mažiausių VSAT, o tai byloja, kad čia dirbantys pasieniečiai brangina savo darbo vietas. Yra į tarnybą Kaune važinėjančių net ir iš Aukštadvario Trakų rajone ar Dieveniškių Šalčininkų rajone.
Paklaustas, iš kurių vietų daugiausiai pareigūnų darbuojasi jo vadovaujamoje užkardoje, V. Packevičius vardina: Kauno rajonas, Kauno miestas, Kaišiadorys… Paprastai 12 val. trunkančioje pamainoje dirba 8 pasieniečiai – pamainos budėtojas, vyresnysis ir 6 pasieniečiai.
V. Packevičius aprodo oro uosto pagrindiniame pastate per 3 aukštus išsidėsčiusias užkardos patalpas, kurių bendras plotas – apie 300 kvadratinių metrų. Jų širdis – pirmame aukšte esanti budėtojų patalpa, kur ištisą parą prie monitorių palinkę pareigūnai užtikrina nepertraukiamą užkardos darbą.
Tokia jau Kauno oro uosto statinio išplanavimo specifika, kad pasieniečių patalpų jame saulės šviesa nepasiekia, tenka tenkintis dirbtiniu apšvietimu. Vaikštant po užkardą, iš pradžių gana neįprastai atrodo jos sienos – lyg statybininkai būtų nebaigę darbų ir palikę jas netinkuotas. Matyti kiekviena blokų siūlė lyg name su daline apdaila.
Prie tokių pastebėjimų jau įpratęs V. Packevičius šypsosi – pagal oro uostą projektavusių architektų sumanymą taip ir turi būti, esą betonas yra natūrali medžiaga ir slėpti jo nereikia. Svečiui tai gal ir keistokai atrodo, bet čia dirbantys pasieniečiai prie tokio stiliaus jau seniai įprato ir dėl to nekvaršina galvų. Juk problemų ir taip pakanka, o daugiausiai jų VSAT pareigūnams kelia, aišku, netvarkingi keleiviai.
V. Packevičius prisimena pernai Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą. Jo metu Kauno oro uoste pasieniečiams daugiausiai problemų kėlė Lietuvą čempionate nuskriaudusios Makedonijos sirgaliai. Kai šios šalies komanda nugalėjo pusfinalyje, Makedonijos Vyriausybė nusprendė kompensuoti savo aistruolių keliones į Lietuvą stebėti tolimesnių komandos kovų.
„Iškart pajutome, kad plūstelėjo ne itin pavyzdingai besielgusių makedonų sirgalių būriai, – prisimena užkardos vadas. – Teko tramdyti ir neblaivius, ir besimušančius krepšinio mylėtojus iš šios šalies“.
Baigėsi čempionatas, baigėsi ir tokios bėdos. O štai su lietuviais jų Kauno oro uoste pasitaiko nuolat. Dažniausiai pigių skrydžių bendrovių paslaugomis besinaudojantys kai kurie tautiečiai kartais gimtąją žemę pasiekia sunkiai bepastovėdami ant kojų. Ne nuo sunkaus darbo užsienyje, o nuo prieš kelionę, o gal ir jos metu padauginto alkoholio. Žiūrėk, vieną kitą tokį patraukia ir lėktuve patriukšmauti, užsirūkyti ar įgulą išplūsti, o ir nusileidus pasieniečius pamokyti, kaip reikia dirbti, ar į dantis pasiūlyti. Tokiais atvejais šių smarkuolių kelionė nuveda į šalia Kauno oro uosto budėtojų dalies įrengtas sulaikymo kameras su grotuotomis durimis.
„Kokių tik vaizdų netenka matyti ir kokių tik žodžių išgirsti iš tokių sulaikytų ir laikinai uždarytų girtų keleivių, – atsidūsta V. Packevičius. – Pasitaikė, kai taip darkėsi ir alkoholio padauginusios moterys. Tai atrodė baisiai“.
Informaciją apie tokius keleivius Kauno oro uosto pasieniečiai paprastai gauna dar lėktuvui būnant ore. Kai orlaivis nusileidžia, prie trapo chuligano jau laukia pasieniečiai, kurie įžūlėlį sulaiko. Būna, kad tokį keleivį vedant į užkardą be antrankių ir fizinės jėgos panaudojimo neapsieinama. Bet kuriuo atveju užkardoje atlikus būtinus formalumus tokie „ereliai“ perduodami policijai, kuri toliau tiria įvykį ir baudžia už pažeidimus.
Beje, alkoholis susuka galvas ne tik grįžtantiems namo, bet ir kai kuriems po viešnagės Lietuvoje išskrendantiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Matyt, lengvindami išsiskyrimo su tėvyne skausmą alkoholiu, būna, jau į oro uostą tokie atvyksta su kvapeliu. Tiek to, jei turi tvarkingus dokumentus, elgiesi korektiškai, nepažeidinėji viešosios tvarkos, pasieniečiai tave patikrins ir įleis į išvykimo salę.
Tačiau kai kam iš tokių „apšilusių“ keleivių, būna, koją pakiša kelios taurelės kavinėje belaukiant skrydžio. Tuomet atsiranda noras bei jėgų ir balsą pakelti, o jei liežuvis dar kiek vartosi – ir aplinkinius pamokyti ar kitaip save išreikšti. Kitam pasitaiko, kad kojos pradeda sunkiai kilnotis. O tada, žiūrėk, ir lėktuvo įgula atsisako tokį keleivį priimti. Tenka pasieniečiams jį vestis į savo patalpas, o lėktuvas išskrenda su viena tuščia vieta. Skųstis tokiu atveju beprasmiška.
Kalbėdamas apie skundus nuo 2006 m. užkardai vadovaujantis V. Packevičius sako pastebėjęs tokį dalyką – tie keleiviai, kurie būna kažkuo nepatenkinti ir grasina skųstis dėl pasieniečių veiksmų, dažniausiai vėliau ataušta ir nesiskundžia. Daugiausiai tokių nepatenkintųjų, kurie bando į užsienį išvykti su negaliojančiais, sugadintais ar netvarkingais dokumentais. O skundus rašo, sako užkardos vadas, dažniausiai tie, kurie procedūrų metu lieka nepatenkinti, bet tyli ir nė žodžiu apie savo nepasitenkinimą neužsimena. Tiesa, ir tokiais atvejais skundimasis būna tuščias laiko švaistymas, nes patyrę Kauno pasieniečiai puikiai išmano savo darbą ir tokių klaidų, kurios virstų pažeidimais, paprasčiausiai nedaro. Skundų autoriai paprastai pyksta dėl teisės aktų nežinojimo ar šiaip tiesiog nemėgsta būti kontroliuojami pareigūnų. Tačiau be to oro uoste, kur galioja ypatingi reikalavimai, – nė žingsnio.
Kokius pažeidimus oro uoste budintys pasieniečiai nustato dažniausiai? „Dažnai sulaikome asmenų, kurie yra dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškomi Lietuvoje, – pradeda vardinti V. Packevičius. – Kai kurie įkliūna, kai bando išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti užsienyje, kiti – kai iš jo grįžta ir viliasi nedemaskuoti patekti į Lietuvą“.
Nuolat kyla problemų ir dėl nepilnamečių, kurie į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis susiruošia vieni. Tokiems keliautojams būtinas vieno iš tėvų sutikimas išvykti iš Lietuvos, apie kurį, pasitaiko, nepilnametis sužino tik oro uoste. „Tokiems negalime leisti išskristi, todėl sulaukiame nepasitenkinimo ir dėl nutrauktos kelionės, ir dėl nuostolių dėl „nuplaukusių“ pinigų už bilietus“, – sako užkardos vadas.
Neretai pasų kontrolės metu Kauno oro uosto pasieniečiai nustato, kad keleivio pateiktas pasas yra negaliojantis. „85 procentai tokių turi kitą dokumentą, paprastai tapatybės kortelę, su kuria irgi gali išvykti, tačiau kiekvienas panašus atvejis jį besiaiškinantiems VSAT pareigūnams sukelia daugiau darbo ir reikalauja daugiau laiko, kol viskas nustatoma“, – konstatuoja vadas.
Na, ir dar viena problema, apie kurią čia jau kalbėta, yra viešosios tvarkos pažeidėjai. Kai keleivis praeina dokumentų kontrolę ir patenka į išvykymo salę, viešosios tvarkos užtikrinimas šioje zonoje yra pasieniečių rūpestis. O pažeidėjų čia nuolat pasitaiko. Su jais irgi reikia aiškintis, o nuvedus į užkardos patalpas ir prieš perduodant kolegoms policininkams – ir būtinus dokumentus surašyti, ir laiko užtrukti.
Neblaivūs triukšmadariai užsitraukia ne tik administracinę atsakomybę, įspėja V. Packevičius. Juos aviakompanija gali įtraukti į savo juoduosius sąrašus, kuriais skrydžius vykdančios bendrovės keičiasi ir tarpusavyje. O tai reiškia, kad kartą „prisidirbusį“ keleivį ateityje gali būti atsisakyta skraidinti.
Pasakoti apie savo pavaldinių darbą oro uoste užkardos vadas gali ilgai ir įdomiai. Tačiau tam reikia daugiau laisvo laiko, o jo pertekliumi tarnybos metu V. Packevičius pasigirti tiktai negali. Kaune vienas po kito leidžiasi ir kyla lėktuvai, vadą vėl užgriūva kasdieninių darbų lavina… Tačiau toks darbas jam ir užkardoje tarnaujantiems pasieniečiams, akivaizdu, yra prie širdies.
kriminalai.com
šaltinis: VSAT info.