Valstybės kontrolėje vyksta antrasis tarptautinio audito dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos sistemos darbo grupės susitikimas, kuriame dalyvauja aukščiausiųjų audito institucijų atstovai iš Danijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos. „Lietuva yra potencialiai atvira tiek globaliems klimato pokyčiams, tiek rezultatams, pasiektiems mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Visoms tarptautiniame audite dalyvaujančioms valstybėms baigus auditus savo šalyse ir apibendrinus gautus rezultatus, pirmiausia į juos žiūrėsime kaip į veidrodį, norėdami pamatyti, kaip kitų šalių aplinkos taršos kontekste atrodo Lietuva. Po to stengsimės perimti visą teigiamą patirtį, kurią surinks, išanalizuos ir susistemins darbo grupės nariai ir gautus tarptautinio audito rezultatus pateiksime savo šalies valdžios institucijoms“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Šio tarptautinio audito tikslas – išsiaiškinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos sistemos, siekiant sumažinti taršos emisijas, efektyvumą, švarios plėtros ir bendrai įgyvendinamų projektų efektyvumą, išanalizuoti, kaip veikia šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras. Šalys dalysis ankstesnių ir šiuo metu atliekamų auditų, kuriuose atsižvelgta į prekybos apyvartiniais taršos leidimais aspektą, patirtimi ir rezultatais.
Lietuva dalyvauja tarptautiniame audite atlikdama praėjusių metų pabaigoje pradėtą veiklos auditą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų paskirstymas, naudojimas ir prekybos sistema.“ Šiandien vykstančiame susitikime Lietuva pristatys pirmines šio audito išvadas bei galimas rekomendacijas.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas – viena iš svarbiausių Europos Sąjungos (ES) veiklos sričių. Visos ES valstybės yra ratifikavusios Kioto protokolą. Lietuva, vykdydama Kioto protokolo bei direktyvos 2003/87 reikalavimus, įsipareigojo 2008–2012 m. sumažinti 1990 metais išmestą 49,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 ) kiekį 8 proc.
Lietuva vykdo įsipareigojimus, numatytus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje ir Kioto protokole. Lietuva turėjo pasiekti, kad per nustatytą laikotarpį emisijos sumažėtų iki 45,4 mln. tonų per metus. Aplinkos ministerijos duomenimis, taršos emisijos 2008 m. buvo 24,3 mln. tonų (sumažėjimas – 50,7 proc.), 2009 m. – 19,9 mln. tonų (sumažėjimas – 59,7 proc.), 2010 m. – 20,8 mln. tonų (sumažėjimas – 57,9 proc.).
kriminalai.com
šaltinis: VK info.