Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija balandžio 16 d. nutartimi pripažino, jog AB DnB NORD bankas, klientui nesuteikęs visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu jis galėtų suprasti obligacijų įsigijimo banko jam suteikta tiksline paskola esmę, šiai investavimo strategijai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, pažeidė įstatymus.
Administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) sprendimo, kuriuo AB DnB NORD bankas (toliau – ir Bankas, pareiškėjas) pripažintas pažeidęs Finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Banko kliento investavimo strategiją sudarė obligacijų įsigijimas, jas apmokant Banko suteikta tiksline paskola. Paskolos sutartis su klientu buvo sudaryta bendram 3 metų laikotarpiui, už suteiktą paskolą numatant 5,5 proc. metines palūkanas. Asmuo (klientas) nebuvo informuotas apie tai, jog ginčo obligacijų išpirkimo momentu buvo garantuojamos bendros, bet ne metinės 6 proc. palūkanos, t. y. 2 proc. palūkanų kiekvienais iš trijų paskolos metų, o ne 6 proc. kasmet.
Banko teigimu, ginčijama Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus“ sudarant sutartis dar negaliojo ir turėjo būti taikoma tik nuo 2007 m. lapkričio 1 d., kaip įtvirtinusi iš esmės naujus reikalavimus, nei buvo nustatyti anksčiau galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme.
Vis dėlto išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, pripažindama Banko padarytus pažeidimus, nurodė, kad Komisija, skirdama baudą, rėmėsi ir kito įstatymo, t. y. Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostata, įtvirtinusia Banko pareigą „klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą“. Aiškindama šią nuostatą kitų Vertybinių popierių rinkos įstatymo, 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje, kurią nacionalinėje teisėje įgyvendino pirmiau minėtasis įstatymas, nuostatų, taip pat investuotojo interesų apsaugos bei kitų teisėkūros subjektų siektų tikslų kontekste, išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pripažino, jog Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas negalėjo būti pripažintas visiškai nauju, todėl minėtoje nuostatoje įtvirtintos pareigos Bankas privalėjo laikytis ir ginčo teisinių santykių su klientu metu (nuo 2007 m. vasario 8 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d.).
LVAT taip pat sutiko su ginčijamame Komisijos sprendime pateikiamu vertinimu, jog aplinkybė, kad klientą aptarnavęs Banko darbuotojas pasirašytinai supažindino klientą su susitarimo sąlygomis prieš pat jam pasirašant minėtas sutartis, nagrinėtu atveju savaime negalėjo būti vertinama kaip tinkamas aptariamos pareigos įvykdymas. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog finansų maklerių įmonės, vykdydamos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą, klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, privalo pateikti ganėtinai iš anksto – kad investuotojui pakaktų laiko susipažinti su informacija ir jis galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. LVAT pažymėjo, jog priešingas aiškinimas, t. y. kad reikiama informacija pateikiama tuo pačiu metu, kai priimamas atitinkamas investicinis sprendimas, paneigtų aptariamos pareigos esmę bei paskirtį, o šiomis nuostatomis garantuojamą (potencialaus) investuotojo teisę į jam reikalingą informaciją paverstų formalia ir iliuzine, kas akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo siektų tikslų.
Išplėstinei LVAT teisėjų kolegijai galutine ir neskundžiama nutartimi iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, AB DnB NORD bankas turės sumokėti 5 000 Lt dydžio piniginę baudą. Nutartis yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-492-1746-12.
kriminalai.com
šaltinis: LVAT info.