Veterinarijos specialistams vieningai sutariant, kad gyvūnų gerovė tiesiogiai įtakoja tiek gyvūnų sveikatą, tiek ir maisto saugą ar vartotojų pasirinkimą įsigyjant maisto produktus, ypatingas dėmesys atkreipiamas į būtinybę užtikrinti vežamų gyvūnų apsaugą. Svarbu, kad kelionių metu gyvūnai nepatirtų streso dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų, kančių dėl alkio ar troškulio, kritinių temperatūros pokyčių, nebūtų kamuojami dėl per ilgos kelionių trukmės, nepakankamo poilsio ir kitų neigiamų faktorių.
Vasaros karščiai gyvūnų vežėjams gali sukelti ir papildomų rūpesčių. „Per karščius gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl šios priežasties pakinta jų kraujotaka, kvėpavimas, nervų ir medžiagų apykaitos sistemų bei audinių fiziologinės funkcijos“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis. Jo teigimu, vasarą būtina skirti daugiau dėmesio gyvūnų apsaugai nuo perkaitimo ir saulės smūgio, bei pasirūpinti, kad transporto priemonėse efektyviai veiktų girdymo, vėdinimo bei aliarmo sistemų įrenginiai. Karštuoju metų laiku, ypatingai ilgų kelionių metu, vienoje transporto priemonėje turėtų būti vežamas mažesnis gyvūnų skaičius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuolatos kontroliuoja, kaip mūsų šalies gyvūnų vežėjai laikosi nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų, ypač planuodami ir vykdami į ligas keliones. Kelerių metų kontrolės duomenų analizė rodo, kad, atsiveriant naujoms eksporto rinkoms, ekonominiai aspektai dar gana dažnai užgožia būtinybę užtikrinti tinkamą vežamų gyvūnų gerovę.
„Vienas iš dažniausiai fiksuojamų pažeidimų – tai netinkamos gyvūnams vežti kelių transporto priemonės, kuriose nėra galimybės reguliuoti temperatūrą, blogai įrengtos ventiliacijos sistemos. Vis dar nustatome atvejų, kai transporto priemonėse vežama per daug gyvūnų, jiems trūksta vandens ir pašarų“ – pabrėžė Egidijus Mecelis. Pasak specialisto, gana dažnai gyvūnų vežėjai nepasirūpina, kad tinkamai veiktų automobilių navigacinės sistemos, nesilaiko būtinų poilsio trukmės reikalavimų.
E. Mecelio teigimu, vežti gyvūnus ypatingai ilgų kelionių metu būna sudėtinga ir dėl to, kad kai kurių šalių pasieniuose nėra tinkamo dydžio patalpų gyvūnų iškrovimui, pasienio postuose neišvystyta infrastruktūra, leidžianti priimti didelį gyvūnų kiekį. Kelionių planavimą apsunkina ir sustojimo punktų stygius, dėl to neretai pažeidžiami kelionės planavimui taikomi reikalavimai.
„Šiuo metu bene sudėtingiausia situacija norint gyvūnus vežti iš Europos Sąjungos šalių į Turkijos Respubliką. Dėl postų, kuriuose galima iškrauti ir pailsinti gyvulius stygiaus, tokios ilgos kelionės metu gyvūnai priversti kęsti pašaro ir vandens trūkumą, patiria stresą, dėl per ilgos kelionės trukmės, karščio ir kitų faktorių. Tokiomis sąlygomis vežamų gyvūnų produkcijos kokybė ženkliai prastėja“ – komentavo Egidijus Mecelis.
Gyvūnų gerovės klausimams ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Danijoje vykusiame aukščiausių veterinarijos pareigūnų susitikime, kurio metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonui Milius gyvulių eksporto aktualijas aptarė su Turkijos atsakingos institucijos vadovu. Šio susitikimo metu pasiektas susitarimas, kad Turkijos pasienyje bus įrengtas naujas, didelio pajėgumo postas gyvūnams iškrauti poilsiui, taip užtikrinant ne tik geresnes gyvūnų gerovės sąlygas, bet ir efektyvesnę užkrečiamųjų ligų kontrolę, atsižvelgiant į epizootinę situaciją Turkijoje. Tokio posto įrengimas leistų mūsų gyvulių vežėjams į Turkijos Respubliką gyvūnus vežti ne tik oro, bet ir kelių transportu.
kriminalai.com
šaltinis: VMVT info.