Tikslas – sustiprinti Europos Sąjungos pasirengimą krizinėms situacijoms
Europos Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (UCPM) reglamentą, siekdama užtikrinti veiksmingesnį, koordinuotą ir visapusišką Sąjungos atsaką į įvairaus pobūdžio krizes. Šis pasiūlymas yra viena iš pirmųjų priemonių, įgyvendinant naująją Europos Sąjungos pasirengimo strategiją, kurios tikslas – stiprinti tarpusavio solidarumą ir paramos mechanizmus per civilinės saugos sistemą.
Pagal naująją reglamento redakciją, 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje siūloma skirti apie 11 milijardų eurų UCPM veikloms. Pasiūlyme numatyta sukurti modernesnį civilinės saugos mechanizmą, stiprinantį sektorių koordinaciją ir užtikrinantį glaudesnį civilinio bei karinio bendradarbiavimo modelį. Tokia sistema leistų greičiau ir efektyviau reaguoti į nuolat besikeičiančias rizikas ir grėsmes Europoje.
Pagrindiniai numatomi pakeitimai
Krizių koordinavimo centro įkūrimas
Planuojama įsteigti naują Krizių koordinavimo centrą, kuris veiktų remiantis dabartinio Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (ERCC) pagrindu. Naujas centras sustiprintų Europos Sąjungos galimybes prognozuoti, stebėti ir efektyviai reaguoti į sudėtingas situacijas, tokias kaip COVID-19 pandemija ar Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą.
Sveikatos ekstremaliųjų situacijų valdymo stiprinimas
Siūloma plėsti pajėgumus aptikti, stebėti ir valdyti tarpvalstybines sveikatos grėsmes, įskaitant pandemijas bei kitų užkrečiamųjų ligų plitimą. Didesnis finansavimas leistų užtikrinti medicinos atsargų kaupimą, sustiprinti stebėseną ir užtikrinti spartesnį reagavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.
Nacionalinių pajėgumų ir bendradarbiavimo plėtra
Per Europos Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą ketinama skatinti bendradarbiavimą su įvairiais veikėjais – gyventojais, savanoriais, privačiuoju ir kariniu sektoriumi. Bendros pratybos bei mokymai padėtų užtikrinti efektyvesnį ir geriau koordinuotą krizių valdymą.
Valstybių narių atsakomybė ir tolesni žingsniai
Europos Komisija išlieka viena iš pagrindinių paramos teikėjų civilinės saugos ir sveikatos ekstremaliųjų situacijų srityse, tačiau pagrindinė atsakomybė už prevenciją, pasirengimą ir reagavimą tenka valstybėms narėms. Pasiūlytą reglamentą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.
Papildoma informacija apie UCPM veiklą
Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas buvo sukurtas 2001 metų spalio mėnesį (tuomet vadintas Bendruomenės civilinės saugos mechanizmu). Šiuo metu UCPM apjungia visas Europos Sąjungos valstybes nares ir dar dešimt partnerių – Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Islandiją, Moldovą, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Norvegiją, Serbiją, Turkiją ir Ukrainą. Mechanizmas skirtas gerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą ir reagavimą, užtikrinant bendrą koordinaciją ir dalinį Europos Sąjungos finansavimą (transporto ir operacinėms išlaidoms).
Nuo veiklos pradžios UCPM sulaukė daugiau nei 800 pagalbos prašymų tiek iš Europos Sąjungos vidaus, tiek iš už jos ribų. Aktyvacijų skaičius nuolat auga, o tai rodo didėjantį poreikį stiprinti nacionalines nelaimių valdymo sistemas. Siekiant geriau pasirengti būsimiems iššūkiams, ypatingas dėmesys skiriamas rizikų prognozavimui, sveikatos ekstremaliųjų situacijų integracijai ir koordinacijai Europos mastu.
COVID-19 pandemijos laikotarpiu sukurta ES4Sveikata programa padėjo stiprinti nacionalines sveikatos sistemas ir skatinti bendradarbiavimą krizių metu. Numatyta, kad artimiausioje daugiametėje finansinėje programoje dalis veiklų, susijusių su sveikatos ekstremaliosiomis situacijomis ir šiuo metu finansuojamų per ES4Sveikata, bus integruota į UCPM, taip užtikrinant spartesnį bei efektyvesnį reagavimą.
Kriminalai.com
Informacijos šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.