Šių metų eismo įvykių statistika Vilniuje rodo, kad juose dažnai nukenčia dviratininkai – beveik penktadalio eismo įvykių dalyviai. Mūsų miesto gatvėse dviratininkai pasirodo tik atšilus orams. Balandžio pabaiga ir gegužė – pats pavojingiausias laikotarpis šios kategorijos eismo dalyviams.
Pastebėtina, kad ir šių metų birželio mėnesį daug dviratininkų patenka į eismo nelaimes, šį mėnesį užfiksuoti 23 tokie atvejai. Beje, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Šiais metais kas trečias į eismo įvykį pakliuvęs dviratininkas buvo neblaivus.
Dažniausiai, išgėrus alkoholio vengiama sėsti prie automobilio vairo, bet manoma, kad dviratį vairuoti galima. Neblaivūs dviratininkai nesuvaldo savo transporto priemonės, nukrenta ar atsitrenkia į kliūtis. Apsvaigę nuo alkoholio dviratininkai ignoruoja Kelių eismo taisykles. Pasitaiko nemaža atvejų, kai dviratininkai važiuoja šaligatviu keldami pavojų pėstiesiems, juos partrenkia. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviais: Kelių eismo taisyklių 69 p. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems. Dar viena iš eismo įvykių priežasčių – dviratininkai važiuoja per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Kaip ir pėsčiasis, žengiantis į pėsčiųjų perėją, dviratininkas turi įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinti saugumu. Greičiau už pėsčiuosius judantys dviratininkai dažnai nespėja įvertinti šių aplinkybių. Gatvėmis ir keliais važinėja mažamečiai, Kelių eismo taisyklių nepaisantys vaikai, kurių gatvėse neturėtų būti. Vaikai nukenčia eismo įvykiuose. Pagal Kelių eismo taisyklių 64 p., važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. (Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai prilyginami gyvenamajai zonai). Atkreiptinas dėmesys, kad specialiose prie dviračių tvirtinamose sėdynėse vežami vaikai privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą, nes dažnai vaikais keleiviais nepasirūpina juos vežantys suaugusieji. Kelių eismo taisyklių 64 p. nustatyta, kad dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Policija prašo dviratininkų atsargumo. Primename, kad visų eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atidumu. Šią Kelių eismo taisyklių nuostatą turėtų atminti visi eismo dalyviai – dviratininkai, vairuotojai ir pėstieji.
kriminalai.com
šaltinis: Vilniaus apskr. VPK info.