Dr. doc. S.Čaplinskas: „Sprendimas nesiskiepyti – tai sprendimas prisiimti ligos riziką“

 „Užkirsti kelią. Apsaugoti. Vakcinuoti.“ Tokiu šūkiu šių metų balandžio paskutiniąją savaitę Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuru kviečia atkreipti dėmesį į skiepus nuo užkrečiamųjų ligų.

Pagrindinis Europos Imunizacijos savaitės tikslas – padidinti vaikų ir suaugusiųjų skiepijimų apimtis. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms ir sunkiai pasiekiamoms žmonių grupėms. Nors neretai girdime antivakcininių judėjimų pranešimų apie skiepų žalą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog  medicinos mokslas grindžiamas įrodymais.

„Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų. Dėl to dalis jų klausia, ar vakcinos ir toliau yra reikalingos. Profesionalų išsakoma nuomonė apie vakcinas pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais ir visuomenę klaidinančiais stereotipais. Sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką“, – sakė dr. doc. S.Čaplinskas.

PSO duomenimis, imunizacija – viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos veiklos sričių. Šiuo metu pasaulyje vakcinacija įvardijama, kaip viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros dalis, įgalinanti vaikus apsaugoti nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių.

Imunizacijos programos per pastaruosius 30 metų atnešė pastebimos naudos. PSO tikslas – pasiekti 90 proc. ir daugiau pasiskiepijimo nuo vakcinomis valdomų infekcijų apimtis. Tokiam rezultatui pasiekti reikia padaryti dar labai daug. Apie 700 tūkst. žmonių Europos regione nėra paskiepijami nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą pasiektos aukštos skiepijimo apimtys.

Vykdant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, difterijos ir stabligės registruojami tik pavieniai atvejai vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, likviduotas sergamumas poliomielitu, siekiama likviduoti sergamumą tymais.

kriminalai.com

šaltinis: ULAC info.