Lietuvos teisėsaugos institucijos atskleidė stambaus masto sukčiavimo schemą
Teisėsaugos veiksmai prieš neteisėtas veiklas
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros prokurorais išaiškino didelės apimties sukčiavimo schemą ir sulaikė Lietuvos Respublikos pilietį D. R. Įtariama, kad asmuo, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis, iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ galėjo išvilioti daugiau nei 2,5 mln. eurų.
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis bendrovėmis
Atliekant tyrimą glaudžiai bendradarbiauta su viena didžiausių internetinės prekybos platformų „Amazon“ bei virtualiųjų valiutų bendrove „Binance“. Nustatyta, kad D. R. žinučių susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvo sukūręs grupę, kurioje organizuodavo prekių įsigijimą iš „Amazon“. Gavę užsakytas prekes, grupės nariai pasinaudodavo grąžinimo politika ir teigdavo, kad siunta jų nepasiekė arba atvyko tuščioje pakuotėje, todėl lėšos būdavo grąžinamos pirkėjams.
„Amazon“ požiūris į sukčiavimo prevenciją
Pasak „Amazon“ vyresniojo korporatyvinio patarėjo Jamie Wendell, organizuotas nusikalstamumas mažmeninėje prekyboje kelia grėsmę saugiam apsipirkimui, kurį bendrovė siekia išlaikyti daugelį metų. „Amazon“ deda pastangas kovodama su tokiais atvejais ir taiko visapusišką požiūrį, siekdama užkirsti kelią neteisėtoms pinigų grąžinimo schemoms. Bendrovė taip pat išreiškė padėką Lietuvos teisėsaugos institucijoms už operatyvius veiksmus.
Ikiteisminis tyrimas ir taikytos priemonės
D. R. buvo sulaikytas Vilniuje, jam paskirtos dvi kardomosios priemonės. Atlikus kratas ir poėmius, pas įtariamąjį bei galimus jo bendrininkus rasta ir paimta virtualios valiutos, kurios vertė siekia beveik 5 mln. eurų, taip pat daugiau nei 700 tūkst. eurų grynaisiais. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros prokuroras. Tyrimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius dėl sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, numatančius laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Šiuo metu įtarimai pareikšti dviem asmenims.
Sukčiavimo mastas ir policijos reakcija
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas pažymėjo, kad tai vienas didžiausių šios rūšies sukčiavimo atvejų šalyje. Tačiau atskleistas nusikaltimas parodo, kad teisėsauga nuolat analizuoja naujas nusikalstamas schemas ir imasi priemonių jų vykdytojams nustatyti bei sulaikyti.
Sukčiavimo tendencijos
2024 metais Lietuvos policijoje buvo užregistruota daugiau kaip 3200 nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu, o finansų įstaigų duomenimis gyventojų patirta žala viršijo 15 mln. eurų. Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai buvo telefoniniai skambučiai, kurių metu apsimetama policijos, finansų įstaigų ar kitų institucijų atstovais, taip pat investiciniai sukčiavimai ir duomenų viliojimas naudojant netikras nuorodas („phishing“). Lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo SMS žinučių pagrindu vykdomų sukčiavimų skaičius.
Tarptautinis nusikalstamumo pobūdis
Dauguma sukčiavimų turi tarptautinį pobūdį – juos vykdo užsienio šalių piliečiai, naudojamos kitų valstybių finansinės paslaugos, pasitelkiami tapatybės slėpimo metodai ir socialinės inžinerijos technikos.
Elektroninių nusikaltimų dinamika ir sudėtingumas kasmet didėja, todėl teisėsaugos institucijos nuolat tobulina savo priemones kovai su šiuo reiškiniu. Lietuvos policija aktyviai bendradarbiauja su finansų įstaigomis, mobiliojo ryšio operatoriais ir kitais partneriais, siekdama sumažinti sukčiavimų mastą.
Pagal įstatymą, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme ir pripažinta įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
Kriminalai.com
Informacijos šaltinis: Lietuvos kriminalinės policijos biuras
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.