Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje daugėja susirgimų ūmia infekcine liga – kokliušu. Iki gegužės 1 d. Lietuvoje užregistruoti 37 susirgimų kokliušu atvejai. Tai 7 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 18 atvejų daugiau nei 2010 m. 2011 m. per tą patį laikotarpį registruoti tik 4 kokliušo atvejai, o 2010 m. – 12 atvejų.
„Susirgimų daugėja todėl, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus, tikėdamiesi, kad ši liga, kaip ir kitos sunkios užkrečiamosios ligos, juos aplenks. Noriu priminti, kad atsisakydami ar atidėliodami skiepus, tėvai prisiima ir vakcinomis valdomų ligų riziką“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas doc. dr. Saulius Čaplinskas.
Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai, kurie itin pavojingi kūdikiams. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali kilti pavojingų gyvybei komplikacijų. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas įsitvirtina viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Nors mikroorganizmas ir nepatenka į kraujotaką, tačiau smarkiai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai.
Kokliušo simptomai
Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spazminio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas.
Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį. Ligoninėje gydomi tik kūdikiai ar sergantieji sunkiomis kokliušo formomis.
Kaip apsisaugoti?
Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, po to – sulaukę pusantrų metų, vėliau vakcina skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Pasiskiepijus nuo kokliušo, imuniteto apsaugo trunka apie dešimt metų. Taigi pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiesiems. Nuo 2010 m. Lietuvoje suaugusiesiems galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų susirgimų – neląsteline difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Skiepų kabinete šis skiepas kainuoja apie 94 Lt.
kriminalai.com
šaltinis: ULAC info.