Pakartotinis bylos nagrinėjimas ir naujas nuosprendis
Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Kęstučio Jucevičiaus bylą dėl prekybos poveikiu, patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas pripažino K. Jucevičių kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam 4 700 eurų baudą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinis skundas
Po kelerius metus trukusio teisminio proceso Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 metų spalio 24 dieną pripažino K. Jucevičių kaltu dėl prekybos poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 226 straipsnio 2 dalį. Tačiau, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, o ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nesutiko su tokiu sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pagal kurį K. Jucevičiui būtų paskirta piniginė bauda.
Bylos eiga kasacinėje instancijoje
Vilniaus apygardos teismas 2024 metų vasario 6 dieną atmetė prokuroro apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu.
Prokuroras argumentavo, kad K. Jucevičius, kaip aukšto rango teisėsaugos institucijos vadovas, turėjo specialių teisinių ir ekonominių žinių, kurios jam leido suprasti savo veiksmų neteisėtumą. Dėl tęstinio korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų buvo padaryta žala Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reputacijai.
Korupcinės veikos laikotarpis ir jų pobūdis
Teismas nustatė, kad K. Jucevičiaus nusikalstama veikla tęsėsi nuo 2022 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2023 metų sausio 19 dienos – iš viso apie pusantro mėnesio. Per šį laikotarpį jis įvykdė tris savarankiškas nusikalstamas veikas: reikalavo duoti kyšį, susitarė priimti kyšį ir gavo 2 000 eurų kyšį. Visos šios veikos atitiko BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą prekybos poveikiu nusikaltimą.
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų apimtį bei jų padarymo laikotarpį, teismas konstatavo, kad BK 40 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikomos, nes nusikalstamų veikų pobūdis ir trukmė turėjo reikšmingą įtaką bylos baigčiai.
Apeliacinės instancijos sprendimas
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą ir priėmė K. Jucevičiui apkaltinamąjį nuosprendį, skirdamas jam piniginę baudą.
Kriminalai.com
Informacijos šaltinis: Specialiųjų tyrimų tarnyba
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.